Iš UAB „Lukšių pieninė“ kamino virstantys dūmai bei aplinkosaugininkų abejingumas varo į neviltį kaimynystėje įsikūrusių „Kauno grūdų“ Jurbarko skyriaus darbuotojus.
Po trejų metų trūko kantrybė. „Esame žiauriai nepatenkinti. Kentėme trejus metus, nes kaimynai žadėjo tvarkytis ir nesitvarko“, – sakė „Kauno grūdų“ Jurbarko grūdų sandėlių vedėjas Jonas Sederevičius. Jis skundžiasi dūmais, kurie virsta iš pašonėje įsikūrusios „Lukšių pieninės“ kamino.
Ir taip trunka nuo tada, kai pieninė įsikūrė Jurbarke. „Kenčiame. O ką daryti? Pieninės sūriai svarbiau nei žmonių sveikata. Kai vėjas iš vakarų, kaminas žemas – visus dūmus muša žemyn į mūsų kiemą. Negalime langų kabinetuose atidaryti, mūsų žmonės dirba sandėliuose, kieme. Kvėpuojame nežinia kuo“, – sakė J.Sederevičius.
Prieš dūmus jie jaučiasi bejėgiai. Tikina, kad iš atsakingų institucijų nesulaukiantys pagalbos. Prieš tris savaites kreipėsi į Jurbarko aplinkos apsaugos agentūrą. Tuo metu vedėjas atostogavo. Atsiliepė specialistas. Jo komentarai J.Sederevičiui netiko. „Nežinau, už ką jiems moka mokesčių mokėtojai“, – sakė sandėlių vedėjas. Skundo raštu nerašė. „Nenoriu su kaimynais peštis – galėtų kaminą paaukštinti ar kokius nors filtrus įrengti. Niekada gyvenime nesiskundžiau, todėl nesiryžtu skųstis“, – sakė J. Sederevičius. Jis ne kartą kalbėjo ir su pieninės inžinieriumi. „Šis irgi pečiais gūžčioja. Nežino, ką daryti“, – sakė Jurbarko grūdų sandėlių vedėjas.
Anot J.Sederevičiaus, niekas neišsklaido įtarimų, kad „Lukšių pieninė“ kūrena ne anglį, o pakuotes. „Vieną sykį vienoks kvapas, kitą sykį kitoks. Bet niekas nei važiavo, nei tyrė“, – sakė jis.
Aplinkosaugininkai: tegul skundą surašo
Nelinkę skųstis ir kiti jurbarkiečiai. Nė vieno skambučio, nė vieno raštiško skundo negavę Jurbarko visuomenės sveikatos centro specialistai. Jokių raštiškų skundų neturi ir Jurbarko aplinkosaugininkai.
Pasak Jurbarko rajono agentūros vedėjo Andriaus Šašio, gyventojų skambučių jis sulaukęs. Bet tai buvo seniai. „Kauno grūdų“ Jurbarko skyriaus atstovams jis patarė skundą pateikti raštu. „Jei kyla bėda, tegul kreipiasi raštu. Mes jiems atsakysime“, – sakė jis.
Vis dėlto A.Šašiui „Lukšių pieninės“ dūmai žinoma bėda. Jis pats tikina važiavęs žiūrėti, kalbėjęs su šios bendrovės atstovais. „Kai pečius įkuria, dūmų kažkiek daugiau išmeta. Kai katilas įsidega ir pasiekia darbinę temperatūrą, tų dūmų ne kažin kas ir lieka,“ – sakė jis.
Bendrovė nubausta už sieros dioksidą
Kaimynystėje gyvenantiems ir dirbantiems skųstis yra ko. Pasirodo, šiais metais „Lukšių pieninė“ buvo nubausta du kartus administracine nuobauda. Lietuvos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus laboratorijos specialistai tikrino katilinę ir aptiko pažeidimų. „Jurbarko pieninės katilinė yra kontroliuojamas ir tikrinamas objektas. Keletą kartų buvo viršytas išmetamų dujų – sieros dioksido – kiekis. Jie yra bausti už normatyvų viršijimą“, – tikino A.Šašys. Pasak jo, baisios žalos Jurbarkui nedaro, nes nedideli kiekiai. „Jie anglimi kūrena, todėl sunku suvaldyti degimo procesą“, – sakė jis.
Pasak A.Šašio, bėda ta, kad anglis yra sieringas kuras. Kaip ir mazutas. „Galėtų kūrenti dujomis, bet kiekvienas verslininkas žiūri sau naudos“, – sakė vedėjas.
Buvo ir skundų dėl dūmų, virstančių iš individualių pastatų kaminų, bet katilai iki pusės megavato nėra kontroliuojami, ir mes namų katilų netikriname.
Anot Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus laboratorijos atstovės Danguolės Balčiūnienės, šiais metais jie tikrino penkis objektus Jurbarko krašte. Tarp jų – Jurbarko šilumos tinklai, „Lukšių pieninė“, UAB „Jurlota“, Smalininkų TVM, Dainių kiaulių komplekso įtaka aplinkos orui.
Ištirti dūmus – keblu
Pasak A. Šašio, ištirti iš „Lukšių pieninės“ kamino virstančius dūmus – problematiška. Laboratorijos darbuotojams keblu operatyviai atvykti iš Kauno. Prireiktų ne vienos valandos. Mat, dūmai virsta 15-20 minučių, kol įsidega katilas. „Negalima atlikti dūmų analizės, kol katilas nepasiekęs darbinės temperatūros“, – tikino A.Šašys.
Pasak jo, atmosferos matavimai suplanuojami metų pradžioje. Be to, laboratorija turi savo planus. Tokie tyrimai apmokami iš respublikinio biudžeto.
„Lukšių pieninės“ atstovas: Visos bėdos dėl prastos anglies
Supranta, kad dūmai yra bėda, bet padaryti nieko negali. „Sutinkame, kad problema yra. Apie ją žinome. Negražu šiais laikais, kai dūmai rūksta“, – „Mūsų laikui“ sakė „Lukšių pieninės“ Jurbarko skyriaus inžinierius Liudvikas Aksamitauskas.
Visos bėdos dėl prastesnės anglies, kurią gauna iš tiekėjų. „Tiekėjai ne visada turi kokybiškos anglies. Pamaišo mums prastesnę. Todėl ir gaunasi tų dūmelių“, – sakė inžinierius. Neneigia, kad buvo skirtos ir nuobaudos už leistinas normas viršijantį sieros dioksidą. Pasak jo, viršijo 1,2 karto. Viskas taip pat dėl prastesnės anglies. „Šiemet pakeitėme tris anglies tiekėjus. Dabar ieškome jau geriausio, o ne pigiausio varianto. Bet neįsivaizduoju, ką padaryti, kad kūrenant anglimi nebūtų dūmų“, – sakė jis.
„Lukšių pieninei“ šiuo metu anglį tiekia „Samora“ iš Vilkaviškio. „Didelė firma. Ji daug kam tiekia anglį“, – sakė jis.
Bando kūrenti ir vietinių tiekėjų anglį. „Viena Šakių firma davė tokią anglį, kuri nedega“, – skundėsi L.Aksamitauskas. Iš tiekėjų prisiteisti pinigų „Lukšių pieninė“ dar nebandė. „Jiems didžiausia nuobauda, kai iš jų neperki anglies“, – tikino pašnekovas.
Dūmų neliktų, jei kūrentų ne anglimi, o dujomis. Bendrovė svarstė tą galimybę. Paskaičiavo, kad kūrenti anglimi yra pigiau nei dujomis. Per dieną sukūrena 2 tonas anglies. Viena tona kainuoja apie 570 Lt. Kūrenant dujomis, sąnaudos būtų daugiau nei dvigubai didesnės.
Kūrenti malkomis ar briketais galima, bet taip pat reiktų pirkti kitą katilą. Šiuo metu „Lukšių pieninės“ katilas – 2007 metų gamybos.
Pasiūlymas pailginti kaminą bėdos neišspręstų. Anot inžinieriaus, dūmų vis tiek būtų, bet jie virstų ne į kaimynų kiemą, o sklistų į miestą.
Filtrus kietosioms dalelėms sugauti turi. Filtrai sulaiko apie 80 proc. kietųjų dalelių.
L.Aksamitauskas neigia gandus, kad degina plastikines pakuotes. „Mes sudeginame popierines pakuotes. Bet tai juk popierius. O plastikinių – ne. Tas pakuotes iš mūsų surenka „Jurbarko komunalininkas“. O plėves nuo padėklų patys vežame „Jurbarko komunalininkui“, nes taip pigiau. Jei tuos degintume, tai dar daugiau dūmytų“, – sakė jis.
Ką reikia žinoti apie sieros dioksido poveikį
Sieros dioksidas – atmosferos teršalas, susidarantis degimo proceso metu (dažniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių), taip pat naftos produktų perdirbimo, sieros rūgšties gamybos metu. Sieros dioksidas kartu su dulkėmis neigiamai veikia kvėpavimo takus, dirgina odą ir gleivinę, sukelia kvėpavimo sutrikimus. Sieros dioksido poveikis žmogaus sveikatai priklauso nuo teršalo koncentracijos aplinkos ore. Neigiamas poveikis pasireiškia kvėpavimo takų, akių gleivinės dirginimais, gali būti sukeltas refleksinis kosulys. Esant labai didelėms koncentracijos, net ir trumpas poveikis gali būti pavojingas. Jautriausios grupės – pagyvenę žmonės ir vaikai, sergantys širdies, kraujagyslių ligomis.