Pagrindinis akcentas – Šveicarų ir lietuvių šokio vitrina, rengiama kartu su Pro Helvetia (Šveicarijos kultūros fondas). Bankais ir laikrodžiais garsėjančios šalies šokio pristatymas mūsų publikai ir Rytų Europos šokio vadybininkams neatsitiktinis – būtent pastaraisiais metais Šveicarijos kultūros valdžia ėmėsi specialios šiuolaikinio šokio plėtrai skirtos programos. Todėl šveicarų patirtis labai pravarti bundančiam Rytų Europos šiuolaikiniam šokiui.
Šveicarų ir lietuvių šokio vitrinos metu bus galima išvysti ir Lietuvoje dar neįprastą šokį gatvėje. Ryškiaspalviais kostiumais vilkintys trupės Da Motus nariai savo trijų dalių spektaklį „Gyvenime… mieste“ pro šalį einančių ir automobiliais važiuojančių vilniečių akivaizdoje atliks pačiame centre – transporto žiede greta Operos ir baleto teatro, Vilniaus gatvėje, Gedimino prospekte. O klaipėdietė choreografė Agnija Šeiko savo naujojo spektaklio „Laimės valandos“ eskizą parodys prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) ir Klaipėdos parodų rūmų įėjimų. LNDT Didžiojoje salėje bus parodyti naujausi tarptautinėje scenoje labai gerai žinomų šveicarų trupių DRIFT, Ventura ir Nicole Seiler šokio trupių naujausi spektakliai.
Antrąjį dešimtmetį pradedančiame festivalyje itin gausu naujausių lietuvių choreografų darbų. Tarp Lietuvos ir Suomijos kurianti choreografų pora Andrius Katinas ir Maria Saivosalmi (collective REVOLVER) pristatys Vilniuje ir Helsinkyje kurto spektaklio „Helsinkio sindromas“ premjerą. Jauna ir itin kūrybinga choreografė Loreta Juodkaitė parodys du šokio spektaklius. Festivalyje bus pristatyta šiuo metu repetuojamo šokio spektaklio „Trimatrix. Trys judėjimai“, kurio idėjos autorius yra perkusininkas Tomas Dobravolskis, premjera. O baigiantis pagrindinei festivalio programai bus parodytas L.Juodkaitės kartu su teatro režisieriumi Valentinu Masalskiu sukurtas šokio diptichas „Salamandros sapnas. Paveikslas“, už kurį choreografė ką tik buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią metų debiutą. Dar viena jaunosios kartos choreografė Edita Stundytė pristatys naujojo monospektaklio „Nuskausminimas“, kuriamo kartu su muzikantais Arkadijumi Gotesmanu bei JuozuMilašiumi premjerą. Festivalyje taip pat įvyks naujausio gerai žinomo choreografo Vyčio Jankausko spektaklio „Žinia“ premjera.
Seniausias lietuvių šokio teatras „Aura“ pristatys kartu su kompozitoriumi Vytautu V. Jurgučiu sukurtą multimedijų projektą „Time Line“, kuriam choreografiją kartu su šio teatro meno vadove Birute Letukaite kūrė Izraelio choreografai Yossi Bergas ir Oded Graf. Už šį sceninį kūrinį V.V. Jurgutis buvo apdovanotas Lietuvos kompozitorių sąjungos prizu. Šio spektaklio premjera įvyko pernykščiame „Gaidos“ festivalyje. „Time Line“ – puikus pavyzdys, kaip ir Lietuvoje, šiuo atveju „Vilniaus festivalių“ rėmuose, konstruktyviai bendradarbiauti galėtų įvairūs festivaliai, skirtingų menų kūrėjai.
„Naująjį Baltijos šokį“ šiemet pradės vienas iš dažniausių festivalio svečių – Čeliabinsko šiuolaikinio šokio teatras iš Rusijos. Jam vadovaujanti choreografė Olga Pona – ryški šių dienų rusų šiuolaikinės choreografijos asmenybė. Šeši choreografės spektakliai buvo nominuoti aukščiausiam Rusijos teatro apdovanojimui „Auksinei kaukei“, o šį apdovanojimą jai pelnė „Eskizai iš natūros“ (2001) ir „Laukimas“ (2003). Festivalyje bus rodomi du naujausi Ponos spektakliai: Audrey Hepburn vaidmenų filmuose „Atostogos Romoje“ ir „Pusryčiai pas Tiffany“ įkvėptas monospektaklis „Audrey“ ir „Kitapus upės“, kurio pagrindu tapo Rusijos provincijos gyvenimas 7-ajame dešimtmetyje, komunistinio režimo laikais. „Kitapus upės“ sukūrime yra ir netiesioginis „Naujojo Baltijos šokio“ pėdsakas – būtent šiame festivalyje prieš dvejus metus viešėdamas svarbiausios Europos šiuolaikinio šokio scenos Theatre de la Ville Paryžiuje šokio programų vadovas Serge Peyrat pradėjo tartis dėl „Kitapus upės“ sukūrimo – spektaklio premjera sausio pabaigoje ir įvyko šiame Paryžiaus teatre.
Originali šokėja, aktorė ir choreografė Charlotte Engelkes iš Švedijos pristatys monospektaklį „Panelė Labai Wagneris“, kuriame ji savitu ir labai juokingu būdu interpretuoja Wagnerio sopranu dainuojančias veikėjas. Per 85 dėmesį prikaustančias minutes ji stengiasi atskleisti, kas skiria ir vienija keturias Wagnerio herojes: Zentą iš „Skrajojančio Olando“, Elsą iš „Lohengrino“, Izoldą iš „Tristano ir Izoldos“ ir Brunhildą iš „Nibelungo žiedo“.
Kita žymi viešnia - Jerwood choreografijos premijos laureatė (2003), britų choreografė Wendy Houstoun savo kūrybą pašventė naujų formų savo temoms reikšti paieškai. Nuo 1980 m. kaip solo atlikėja dirbanti W.Houstoun kartais bendradarbiauja su trupėmis ir menininkais, kurių darbai atrodo iššaukiantys, praturtinantys pasaulinį šokį ir teatrą bei išplečiantys jų rėmus. Ji dirbo su žymiuoju Fiziniu teatru DV8, Timu Etchellu, kino meistru Davidu Hintonu, Lietuvoje jau viešėjusiais choreografais Jonathanu Burrowsu, Nigelu Charnocku ir kitais. Ilgai transliuojamos BBC Radio 4 laidos „Negyvenamos salos plokštelė“ įkvėptame monospektaklyje „Negyvenamos salos šokiai“ su idėjomis eksperimentuojanti ir žiūrovus daug galvoti verčianti W.Houstoun neria į banguojančius judesių prasmės kūrimo vandenis, bandydama nuspręsti, kuriuos šokius ji pasiimtų į savo nuosavą negyvenamą salą.
Pradėdamas antrąjį dešimtmetį „Naujasis Baltijos šokis“ deklaruoja atsivėrimą visam pasauliui, jame nustoja vyrauti Šiaurės Europos šokis. Šiemet pristatomos dvi naujos šalys. Graikų trupės Quasi Stellar spektaklyje „SuperLux“ choreografė Apostolia Papadamaki pasakoja meilės istoriją, kurioje tyrinėjami dviejų lyčių tarpusavio santykiai ir bandoma išjudinti dieviškąją meilės spinduliuojamą šviesą. Ispaniją festivalyje atstovauja nuolat naujų kūrybinių erdvių, kuriose šiuolaikinis šokis galėtų jungtis su kitomis meninėmis disciplinomis, ieškanti trupė Ertza. Jos choreografas Asier Zabaleta mono spektaklyje „Ego-tik“ siekia pažvelgti į savo juokingąją pusę, silpnybes, baimes bei gėdą ir tirdamas jausmų kontrolės praradimo išprovokuotus judesius leidžia kūnui tapti tiesioginiu vidinės tiesos atspindžiu.
Festivalio rengėjams visada itin svarbus buvo edukacinis aspektas. Per ankstesnį dešimtmetį renginyje pristatytos dauguma svarbiausių Europos šokio mokyklų. Šiemet festivalio žiūrovai turės galimybę susipažinti su lietuvių šokio mokyklų darbais. Bus parodytos Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokiniams Lietuvos choreografų Loretos Juodkaitės, Andriaus Katino, Godos Laurinavičiūtės, Linos Puodžiukaitės ir Petro Skirmanto sukurtos miniatiūros bei Airos Naginevičiūtės kartu su šiemet šokio specialybės bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigiančiais studentais kuriamo darbo „EGO ir ID“ eskizas. Taip pat bus galima išvysti jauno šokėjo ir choreografo Petro Lisausko Menų spaustuvei kuriamo spektaklio „Lopšinė nemigai“ eskizą. O garsioji britė Wendy Houstoun surengs seminarą LMTA studentams.
Pasibaigus pagrindinei festivalio programai, gegužės 31 d., kaip baigiamasis renginio akcentas LNDT didžiojoje salėje žadama intriga: bus pristatyta viena garsiausių Europos hip hopo trupių Kafig iš Prancūzijos. Jos vadovas, berberų (Alžyras) kilmės choreografas Mouradas Merzoukis suplaka hip hopą su kitų scenos menų patirtimi, užkelia jį ant scenos, bet tuo pat metu geba išlaikyti urbanistinį šio gatvės šokio identitetą. Jo spektaklis „Dykynė“ spinduliuoja karštį, uždega žiūrovus, o devyni magnetizuojančiai virtuoziški šokėjai pateikia naujovišką gatvės šokio ir cirko lydinį.
Pernai festivalio rengėjai dėl neadekvataus valstybės dėmesio festivaliams Lietuvoje buvo apsisprendę nutraukti šio renginio gyvavimą. Tačiau padėtis akivaizdžiai pasikeitė – Kultūros ministerija atsižvelgė į pagrindinių šalies festivalių rengėjų iniciatyvą ir parengė sistemą, leidžiančią pagrindiniams festivaliams būti tikriems bent jau dėl 3 metų perspektyvos, pastebimai padidintas valstybės finansavimas festivaliniams renginiams – dabar jis gerokai arčiau Vidurio Europos šalių finansavimo festivaliams vidurkio. Subsidiją „Vilniaus festivalių“ grupei padidino ir Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl „Naujasis Baltijos šokis“ tęsia savo veiklą.
Lietuvos šokio informacijos centras
