20 amžius pasižymėjo daugybę įdomių dalykų. Technologijų tobulėjimu, kurie pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Mobilieji telefonai, kompiuteriai, greitkeliai, žemės drebėjimams atsparesni pastatai ir t.t.
Vienas įdomiausių ir tuo pačiu skaudžiausių momentų Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje buvo 1930 metai. Prasidėjus didžiajai depresijai, Amerikos valdžia turėjo išspręsti nežmoniškai didelę skurdo ir nedarbo problemą. Kokia to buvo išeitis? Investuoti beprotiškus pinigus į infrastruktūrą ir greitkelių tiesimą.
Pradėjus valstybei kištis į ekonomiką, daugybę automobilių, autobusų ir kitos technikos gamintojų sukurpė planą, kuriame švytėjo žodžiai : „Vartojimo skatinimo planas". Vis dėlto kitoje barikadų pusėje stovėjo „American Railroads" ir didžiausia tarpmiestinių autobusų kompanija - „Greyhound". Abi kompanijos nukentėjo ne ką mažiau negu kitos ūkio šakos, tačiau autobusų kompanija vienintelė ėmėsi pertvarkos ir kartu su „General Motors" pradėjo kurpti planą.
Abiejų kompanijų vadovai nusprendė sumesti jėgas ir sukūrė alternatyvą tarpmiestiniams traukiniams.
Pirmasis bandymas gavo „Z-250" vardą. Su šiuo autobusu kompanija pasiūlė žmonėms keliauti iš Portlando į Niujorką tuo pačiu autobusu. Nors kelionė buvo pakankamai ilga, tačiau patraukli kaina suviliojo ne vieną tūkstantį darbo ieškančių žmonių.
1935 metais pristatytas „Kenworth" autobuso konceptas buvo pagamintas iš aliuminio ir turėjo jau du aukštus. Vis dėlto šis autobusas nepateko į serijinę gamybą dėl pakankamai didelių gamybos kaštų.
1939 metais pasižymėjo „GMC Silverside" debiutu. Užteko vos šešių mėnesių, jog šis autobusas taptų pačiu populiariausiu Amerikoje. Šis autobuso modelis iki šiol išliko beprotiškai populiarus Amerikoje iki šių dienų. Su keliais patobulinimais „Silverside" yra gaminamas iki šiol.
„GMC" rinkoje nebuvo monopolininkė. Buvo ir kitų autobusų gamintojų, kurie daugeliui pervežimų kompanijų buvo patrauklūs. Puikus pavyzdys yra „Flxible Clipper", kuris buvo gaminamas nuo 1944 iki 1950 metų.
Dar vienas puikus pavyzdys. „GM PDA". Gamintas tik vienerius metus.
Jį turėjo pakeisti šis „GX-1", kuris taip ir išliko prototipu.
Po dviejų metų, „GMC" inžinieriai pristatė dar vieną prototipą, kuris buvo pavadintas „GX-2" vardu. Autobuso dizainą kūrė Raymondas Loewy, kuris ne kartą pasakojo, jog sėmėsi įkvėpimo iš įvairiausių filmų ir komiksų.
Užuodę pelningą nišą, futuristiškus autobusus pradėjo gaminti ir Vakarų Vokietijos kompanija „Krupp Sudwerk", kuri 1951 metais pristatė „SWO" modelį.
Persikelkime į aštuntą dešimtmetį. „Greyhound" kompanija pradėjo ruoštis autobusų parko atnaujinimui. „GMC" norėdama pakankamai greitai sureaguoti į „Greyhound" paskelbtą konkursą per maždaug tris mėnesius modernizavo senąjį autobuso modelį. Įdomu yra tai, jog „GMC" šį autobusą pardavinėjo ir kitoms keleivių pervežimo kompanijoms.
Laikui bėgant ir stiprėjant konkurencijai, „Greyhound" nusprendė atsisakyti amerikietiškos gamybos autobusų ir po truputėlį pradėjo paįvairinti parką. Paskutinis autobusas, kuris buvo pagamintas pagal užsakymą pervežimų kompanijoms buvo viršuje matomas „GMC" autobusas.
Galima sakyti, jog pirmoji užsienetiška autobusų kompanija sugebėjusi įsitvirtinti Amerikoje buvo „Setra".
Ar galite patikėti, jog šis autobusas gatvėmis važinėjo 1958 metais? Automobilis turėjo dyzelinį variklį, kurį pagamino „Rolls Royce" kompanija. Į mažesniuosius „Setra" autobusus buvo montuojami „MAN" markės varikliai.
20 amžius pasižymėjo daugybę įdomių dalykų. Technologijų tobulėjimu, kurie pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Mobilieji telefonai, kompiuteriai, greitkeliai, žemės drebėjimams atsparesni pastatai ir t.t.
Vienas įdomiausių ir tuo pačiu skaudžiausių momentų Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje buvo 1930 metai. Prasidėjus didžiajai depresijai, Amerikos valdžia turėjo išspręsti nežmoniškai didelę skurdo ir nedarbo problemą. Kokia to buvo išeitis? Investuoti beprotiškus pinigus į infrastruktūrą ir greitkelių tiesimą.
Pradėjus valstybei kištis į ekonomiką, daugybę automobilių, autobusų ir kitos technikos gamintojų sukurpė planą, kuriame švytėjo žodžiai : „Vartojimo skatinimo planas". Vis dėlto kitoje barikadų pusėje stovėjo „American Railroads" ir didžiausia tarpmiestinių autobusų kompanija - „Greyhound". Abi kompanijos nukentėjo ne ką mažiau negu kitos ūkio šakos, tačiau autobusų kompanija vienintelė ėmėsi pertvarkos ir kartu su „General Motors" pradėjo kurpti planą.
Abiejų kompanijų vadovai nusprendė sumesti jėgas ir sukūrė alternatyvą tarpmiestiniams traukiniams.
Pirmasis bandymas gavo „Z-250" vardą. Su šiuo autobusu kompanija pasiūlė žmonėms keliauti iš Portlando į Niujorką tuo pačiu autobusu. Nors kelionė buvo pakankamai ilga, tačiau patraukli kaina suviliojo ne vieną tūkstantį darbo ieškančių žmonių.
1935 metais pristatytas „Kenworth" autobuso konceptas buvo pagamintas iš aliuminio ir turėjo jau du aukštus. Vis dėlto šis autobusas nepateko į serijinę gamybą dėl pakankamai didelių gamybos kaštų.
1939 metais pasižymėjo „GMC Silverside" debiutu. Užteko vos šešių mėnesių, jog šis autobusas taptų pačiu populiariausiu Amerikoje. Šis autobuso modelis iki šiol išliko beprotiškai populiarus Amerikoje iki šių dienų. Su keliais patobulinimais „Silverside" yra gaminamas iki šiol.
„GMC" rinkoje nebuvo monopolininkė. Buvo ir kitų autobusų gamintojų, kurie daugeliui pervežimų kompanijų buvo patrauklūs. Puikus pavyzdys yra „Flxible Clipper", kuris buvo gaminamas nuo 1944 iki 1950 metų.
Dar vienas puikus pavyzdys. „GM PDA". Gamintas tik vienerius metus.
Jį turėjo pakeisti šis „GX-1", kuris taip ir išliko prototipu.
Po dviejų metų, „GMC" inžinieriai pristatė dar vieną prototipą, kuris buvo pavadintas „GX-2" vardu. Autobuso dizainą kūrė Raymondas Loewy, kuris ne kartą pasakojo, jog sėmėsi įkvėpimo iš įvairiausių filmų ir komiksų.
Užuodę pelningą nišą, futuristiškus autobusus pradėjo gaminti ir Vakarų Vokietijos kompanija „Krupp Sudwerk", kuri 1951 metais pristatė „SWO" modelį.
Persikelkime į aštuntą dešimtmetį. „Greyhound" kompanija pradėjo ruoštis autobusų parko atnaujinimui. „GMC" norėdama pakankamai greitai sureaguoti į „Greyhound" paskelbtą konkursą per maždaug tris mėnesius modernizavo senąjį autobuso modelį. Įdomu yra tai, jog „GMC" šį autobusą pardavinėjo ir kitoms keleivių pervežimo kompanijoms.
Laikui bėgant ir stiprėjant konkurencijai, „Greyhound" nusprendė atsisakyti amerikietiškos gamybos autobusų ir po truputėlį pradėjo paįvairinti parką. Paskutinis autobusas, kuris buvo pagamintas pagal užsakymą pervežimų kompanijoms buvo viršuje matomas „GMC" autobusas.
Galima sakyti, jog pirmoji užsienetiška autobusų kompanija sugebėjusi įsitvirtinti Amerikoje buvo „Setra".
Ar galite patikėti, jog šis autobusas gatvėmis važinėjo 1958 metais? Automobilis turėjo dyzelinį variklį, kurį pagamino „Rolls Royce" kompanija. Į mažesniuosius „Setra" autobusus buvo montuojami „MAN" markės varikliai.
