Duomenys, kuriuos atsiuntė 1809 apylinkės iš 2003, rodo, kad per 50 proc. balsų surinko 22 kandidatai į merus iš 60, tačiau vienam iš jų pergalės džiaugsmą gali aptemdyti mažesnis nei įstatyme numatytas rinkėjų aktyvumas.
Daugiausiai rinkėjų balsų surinko Šalčininkų meras Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zdislavas Palevičius, už kurį balsavo apie 80 proc. rinkėjų.
Iš didžiųjų miestų vienintelis pirmajame ture išrinktas buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, Alytuje gavęs 67 proc. balsų.
Vilniuje pirmauja liberalas Remigijus Šimašius su maždaug 30 proc. balsų, tačiau vis dar neaišku, kas bus jo varžovas antrajame ture - dabartinis meras Artūras Zuokas ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Kaune pirmauja verslininkas Visvaldas Matjošaitis (37 proc.), o jo varžovas antrajame ture bus dabartinis meras konservatorius Andrius Kupčinskas (24 proc.).
Klaipėdoje nuo konkurentų smarkiai atsiplėšęs dabartinis uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas su maždaug 43 proc. balsų, antrajame ture jis turėtų susirungti su konservatorių atstove Agne Bilotaite (12 proc.).
Šiauliuose beveik po lygiai balsų yra suskaičiuota Artūro Visocko ir parlamentaro Valerijaus Simuliko naudai. Šie politikai kandidatavo su skirtingais visuomeniniais komitetais ir gavo maždaug po 17 procentų balsų.
Panevėžyje pirmauja visuomeninio komiteto kandidatas Rytis Mykolas Račkauskas (22,9 proc.), o jo artimiausias konkurentas konservatorius Maurikijus Grėbliūnas gavo apie 16 proc. balsų.
Suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad Rietavo savivaldybėje meru perrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Antanas Černeckis, Ignalinos rajone - Valstiečių ir žaliųjų atstovas Henrikas Šiaudinis, Birštone - socialdemokratė Nijolė Dirginčienė.
Negalutiniai duomenys rodo, kad pirmajame ture Druskininkų meru perrinktas socialdemokratas Ričardas Malinauskas. Postus turėtų išsaugoti ir Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius, Molėtų rajono - konservatorius Stasys Žvinys, Neringos - socialdemokratas Darius Jasaitis, Utenos rajono - socialdemokratas Alvydas Katinas, Vilniaus rajono - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Marija Rekst.
Varėnos rajone jau pirmajame ture galimybę būti išrinktas į merus turi Liberalų sąjūdžio atstovas parlamentaras Algis Kašėta, Pagėgiuose daugiau kaip pusę balsų surinko parlamentaras Kęstas Komskis, Palangoje - konservatorius Šarūnas Vaitkus, Kauno rajone - socialdemokratas Valerijus Makūnas, Kėdainių rajone - Darbo partijos atstovė Nijolė Naujokienė, Lazdijų rajone - konservatorius Artūras Margelis.
Vilkaviškio rajone per 50 proc. balsų yra surinkęs socialdemokratas Algirdas Neiberka. Nors čia balsavo mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, jam pavyko išpildyti kitą įstatymo reikalavimą ir surinkti penktadalį visų rinkėjų balsų.
Tuo tarpu Mažeikių merui socialdemokratui Antanui Teniui, kuris gavo 52 proc. balsų esant 37 proc. aktyvumui, gali tekti varžytis antrajame rinkimų ture.
Jau pirmajame ture galimybę būti išrinkti turi ir dar keli dabartiniai savivaldybių vadovai: Marijampolėje -socialdemokratas Vidmantas Brazys, Panevėžio rajone - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovas Povilas Žagunis, Pasvalio rajone - konservatorius Gintautas Gegužinskas.
Meras išrenkamas pirmajame ture, jei surenka ne mažiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų esant ne mažesniam kaip 40 proc. aktyvumui. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip penktadalį visų į sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Antrasis rinkimų turas vyks po dviejų savaičių, kovo 15-ąją.
Alytaus meru išrinktas buvęs policijos vadas V.Grigaravičius: rezultatas maloniai nustebino
Buvęs policijos vadovas Vytautas Grigaravičius sekmadienį laimėjo Alytaus mero rinkimus, triuškinama persvara aplenkęs dabartinį miesto vadovą socialdemokratą Jurgį Krasnicką, kurio reputacijai pakenkė slapta įrašytų pokalbių paviešinimas.
2001-2008 metais policijos generalinio komisaro pareigas ėjęs V.Grigaravičius sulaukė 65 proc. alytiškių balsų, rodo negalutiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
Teisininko išsilavinimą turintis V.Grigaravičius 2001-2008 metais buvo Lietuvos policijos generalinis komisaras, vėliau įsteigė ir iki šiol vadovavo saugos paslaugų kompanijai. Jis rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu komitetu „Alytaus piliečiai“.
Paaiškėjus rinkimų rezultatams, V.Grigaravičius BNS sakė, kad tikėjosi pergalės pirmajame rinkimų ture, bet galutinis rezultatas „maloniai nustebino“.
„Rezultatas rodo didelį Alytaus miesto gyventojų pasitikėjimą ir tuo pačiu įpareigoja, kad į mane ir mano komandą yra sudėtos didelės viltys ir stengsimės žmonių neapvilti“, - BNS pirmadienio naktį sakė V.Grigaravičius.
Būsimasis miesto vadovas teigė kol kas nesvarstantis, su kurių partijų atstovais Alytaus miesto taryboje dirbti būtų paranku, o su kokiais politikais nesudarinėtų koalicijų.
„Patys esame laisvi, nepartiniai, todėl ir kitų neskirstome į partijas, esame pasiryžę dirbti su visais tarybos nariais nežiūrint, kokioms partijoms jie priklauso, kurie bus pasirengę garbingai sąžiningai dirbti“, - sakė jis.
Rinkimų kampanija Alytuje sulaukė daug nacionalinės žiniasklaidos dėmesio dėl paviešinto garso įrašo, kuriame girdimas valstybę ir mažą algą keikiantis perrinkimo siekęs dabartinis meras socialdemokratas J.Krasnickas. Oponentai dėl garso įrašo paragino jį atsistatydinti, tuo metu pats miesto vadovas teigė, kad įrašas sumontuotas ir yra rinkimų juodųjų technologijų dalis.
J.Krasnickas, kuris liko antras su 9 proc. balsų, tikino, kad būtent pokalbių paviešinimas ir pakišo jam koją.
„Jeigu skandalo nebūtų buvę, būčiau laimėjęs aš“, - BNS sakė Alytaus mero posto netekęs politikas.
Trečias tiesioginiuose mero rinkimuose liko liberalas Gediminas Jegelevičius, ketvirtas - konservatorius Dobilas Kurtinaitis.
Rinkimuose į tarybą V.Grigaravičiaus komitetas gavo 41 proc. balsų. Už socialdemokratus balsavo 11 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis, Visuomeninis rinkimų komitetas „Už Alytų“ ir Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę nuo 7 iki 10 proc. balsų.
Kauno mero rinkimuose pirmaujantis V.Matijošaitis: galime dirbti su visais
Kauno mero rinkimų lyderiu tapęs verslininkas Visvaldas Matijošaitis teigia, kad išrinktas miesto vadovu būtų linkęs vienyti tarybos narius ir yra pasiryžęs dirbti su visais.
„Mes galime dirbti su visais. Kad ir dirbtų visi 41. Mes bendravome su visais – ir su pozicijoje esančiais mes bendravome, todėl, kad jie tarpusavyje dažniau pjaudavosi nei mes su jais. Todėl jeigu būdavo gera idėja, mes ją palaikydavome“, – BNS pirmadienio naktį sakė iki šiol opozicinei frakcijai taryboje priklausęs kandidatas į merus.
Kartu politikas teigė nematantis problemos net ir tapęs meru dirbti opozicijoje.
Preliminariais duomenimis, su visuomeniniu rinkimų komitetu „Vieningas Kaunas“ dalyvavęs V.Matijošaitis galėjo surinkti apie 37 proc. balsų ir aplenkė perrinkimo siekiantį merą konservatorių Andrių Kupčinską, už kurį balsavo apie ketvirtadalis kauniečių.
V.Matijošaitis pripažino, kad tokio gero rezultato nesitikėjo.
Konservatoriams ištikimu miestu laikomame Kaune antras likęs A.Kupčinskas mano, kad V.Matijošaičio pirmavimas susijęs ne su sumažėjusia parama konservatoriams, o iš kitų partijų perviliotais rinkėjais.
„Nepasakyčiau, kad liekame antrame plane – antrajame plane lieka tie, kurie keturių procentų ribos neįveikė. Mūsų priešrinkiminis uždavinys buvo išlaikyti panašaus dydžio frakciją, aš manau, kad tai ir pavyks. Gauname panašų balsų skaičių kaip ir 2011 metais – tai rodo, kad tas pasitikėjimas niekur nedingo. V.Matijošaičio vadovaujamas judėjimas, galima sakyti, „suvalgė“ kitų sisteminių partijų balsus, todėl šioje vietoje tikrai nesijaučiame antrajame plane – kaip tik atsidūrėme finale“, – BNS sakė A.Kupčinskas.
Duomenys iš daugiau kaip pusės apylinkių rodo, kad rinkimuose į savivaldybęs tarybą „Vieningas Kaunas“ gavo 29 proc. balsų, už konservatorius balsavo 23 proc. rinkėjų. Šios dvi jėgos gerokai aplenkė liberalus ir socialdemokratus, kurie surinko maždaug po 8 proc. balsų.
Klaipėdoje pirmaujantis V.Grubliauskas iš anksto pergalės nešvenčia
Klaipėdoje į tiesioginių mero rinkimų antrą turą su ryškia balsų persvara žengiantis Liberalų sąjūdžio kandidatas, dabartinis uostamiesto meras Vytautas Grubliauskas iš anksto pergalės nešvenčia, nors politikos ekspertai jo galimybes vertina geriau nei varžovės konservatorės Seimo narės Agnės Bilotaitės.
„Net ir neblogas arba geras pasirodymas pirmame ture jokiu būdu negarantuoja tokio pat rezultato antrajame ture. Pavadinčiau pasirodymą pirmajame ture, klaipėdietiška terminologija kalbant, sėkmingu kvalifikaciniu plaukimu ir teise dalyvauti finale. O finale, kaip žinote, viskas prasideda nuo nulio“, - BNS pirmadienį sakė V.Grubliauskas, kai skaičiuojant rinkėjų balsus tapo aišku, kad jis pateko į antrą turą.
Į antrą turą taip pat patekusi A.Bilotaitė savo ruožtu demonstravo ryžtą po per balsavimą dviejų savaičių nurungti V.Grubliauską.
„Kandidatų pirmame ture buvo tikrai daug, balsai išsiskaidė ir tikrai šiandien niekas negali pasakyti, kaip bus antrame ture. Mes einame su tikslu laimėti ir to sieksime“, - sakė A.Bilotaitė.
Anot jos, sėkmingiau pasirodyti rinkimuose jai ir Tėvynės sąjungai - Lietuvos krikščionims demokratams sutrukdė buvusio konservatoriaus Naglio Puteikio judėjimas, tačiau tiek jo visuomeninį komiteto palaikusių, tiek kitų į antrą turą nepatenkančių kandidatų elektoratą konservatorė tikisi patraukti antrame ture.
Politologas Saulius Šiliauskas sutiko su A.Bilotaite dėl N.Puteikio įtakos konservatorių rezultatams teigdamas, kad „N.Puteikis sutrukdė konservatoriams įgyvendinti ambicingus planus“. Tačiau konservatorių kandidatės galimybes nugalėti antrame ture jis vertino kritiškai.
„Gali ir norėti, ir ryžto turėti Tėvynės sąjunga, bet labai sunkiai tikėtinos permainos, jau labai sėkmingai turėtų susiklostyti visos žvaigždės ir jėgų santykis, kad būtų toks ryškus po pirmo turo lyderis aplenktas“, - BNS sakė Klaipėdos universiteto dėstytojas S.Šiliauskas.
Kartu jis teigė abejojantis, kad liberalams susižėrus daugiausiai mandatų taryboje jų partneriais formuojant koaliciją galėtų tapti konservatoriai, kurie nacionaliniu mastu paprastai laikomi sąjungininkais.
„Liberalai, kiek suprantu, pakankami sėkmingai bendradarbiavo šioje kadencijoje Klaipėdoje su Rusų aljanso atstovais, tai lyg ir nusimato ta dauguma Klaipėdoje“, - spėjo S.Šiliauskas, pažymėjęs, kad daugumai užtikrinti greičiau būtų kviečiami rinkimų komitetai.
V.Grubliauskas tikino, kad koalicija turėtų būti formuojama tik po antro rinkimų turo, tačiau sakė jau dabar matantis, kad liberalai nebendradarbiaus su visuomeniniu rinkimų komitetu „Puteikis plius“.
„Yra sąrašų arba komitetų - bent jau vienas su pliuso ženklu - kur apie bendrą programą kalbėti gana sudėtinga. Ką galima derinti, jeigu nėra ką su kuo derinti? Tačiau kalbant apie tokias partijas kaip socialdemokratai, aljansas (Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“), atstovaujantis daugiau negu 20 proc. rinkėjų - aš manau, tai yra tos partijos, su kuriomis tikrai galima ir reikia kalbėtis ir ieškoti sutarimo. Taip pat manau, kad yra labai neblogos galimybės kalbėtis su „Klaipėdos“ rinkiminiu komitetu, kuriame yra tiek patyrę politikai, tiek pakankamai lanksti programa, kuri taip pat gali papildyti koalicinę programą savo nuostatomis“, - aiškino perrinkimo siekiantis Klaipėdos meras, kurio vedamas Liberalų sąjūdis Klaipėdoje gana 11 mandatų iš 30.
Po keturis mandatus uostamiesčio savivaldybės taryboje iškovojo Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai ir „Valdemaro Tomaševskio blokas“, po tris - komitetas „Puteikis plius“ ir Lietuvos socialdemokratų partija. Po dvi vietas taryboje turės „Klaipėdos“ visuomeninis rinkimų komitetas ir partija „Tvarka ir teisingumas“, o vieną vietą gauna Lietuvos rusų sąjunga.
V.Grubliauskas mero rinkimuose pirmame ture sulaukė beveik 42 proc., A.Bilotaitė - mažiau nei 12 proc. rinkėjų palaikymo. Trečioje vietoje kovojant dėl mero posto liko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso iškelta Irina Rozova, kurią palaikė kiek daugiau nei 10 proc. Klaipėdos rinkėjų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
