Tarp žuvusiųjų dideliame gaisre Žirmūnų daugiabutyje - du menininkai: 30-metis Mantas Gimžauskas ir 34 metų Remigijus Audiejaitis.
M.Gimžauskas buvo poetas ir scenaristas. Jis sukūrė scenarijų filmui „Diringas“. Daugiau žuvusio poeto kūrybos galite paskaityti čia.
Nuo gimimo aklas R.Audiejaitis buvo fotografas ir poetas. Jo nuotraukos buvo eksponuojamos parodose, o meno leidiniuose bei internetinėje žiniasklaidoje spausdinami eilėraščiai. Daugiau jo nuotraukų galima pamatyti čia, o Lietuvos aklųjų ir silpnaregių svetainėje perskaityti pokalbį su R. Audiejaičiu „Ten visai netamsu“.
Nors ir turėdamas negalią, R. Audiejaitis Vilniaus universitete baigė anglų kalbos ir literatūros bei orientalistikos studijas. Į paskaitas jis eidavo pasiramsčiuodamas neregio lazdele ir lydimas draugų, kartais pagalbos pereiti per gatvę prašydavo praeivių.
Liudytojų parodymais, šie abu vyrai žuvo šokdami per langą iš 6-ojo aukšto. Pirminiais duomenimis, M.Gimžauskas ir R.Audiejaitis Žirmūnų gatvės 93-ajame name nuomojosi butą.
Ugnyje taip pat žuvo ir buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.58 metų P.Šakalinis buvo 1996-2000-ųjų Seimo kadencijos narys, priklausė Tėvynės sąjungos frakcijai.
Gaisre taip pat žuvo 22 metų mergina ir 21 metų jaunuolis bei 58 metų vyras. Į ligoninę buvo nuvežta 11 vaikų - tarp jų vos 1 metukų mažyliai.
Per gaisrą namų netekusiems Žirmūnų daugiabučio gyventojams suteikta laikina pastogė, jie apgyvendinti viešbučiuose.
Pasak įvykio vietoje apsilankiusių Seimo narių Vilijos Aleknaitės Abramikienės ir Ryto Kupčinsko, gaisro nusiaubtame Žirmūnų gatvės 93-ajame name yra 108 butai, iš kurių 54 butai bus netinkami gyventi tol, kol apdegusioje namo dalyje nebus atliktas kapitalinis remontas. Be to, tik išsami techninė ekspertizė gali atsakyti į klausimą, ar šis namas po gaisro bus iš viso tinkamas gyventi, t. y., ar jis iš viso remontuotinas.
Absoliuti gyventojų dauguma yra socialiai remtini - pensininkai, mažas pajamas turintys asmenys arba jaunos, mažus vaikus auginančios šeimos.
Seimo nariai, sako, kad jų manymu, nukentėjusiems gyventojams nepakaks teisės aktais garantuojamos paramos, todėl jie prašo Vyriausybės, išanalizavus poreikius, skirti paramą iš Vyriausybės rezervo fondo.
Gaisras kilo apie 5 val. 20 min. sekmadienį. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo 6-jame aukšte ir išplito į 4 butus. Po to liepsnos persimetė ir į 7-ąjį aukštą ir išplito į dar du butus.
Viena iš versijų - ugnis įsiplieskė asocialių asmenų bute, kuriame buvo kaupiamos šiukšlės. Kadangi avarinė laiptinė buvo apkrauta įvairiais daiktais, todėl evakuacija prasidėjo tik ją išvalius.
Kadangi avariniai išėjimai buvo užkrauti nereikalingais rakandais ir užkalti, sostinės savivaldybė ir ugniagesiai nuo šiol griežtai kontroliuos, kaip daugiaaukščiuose laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Apie 10 žmonių policininkai išvedė laiptais, dar 12 žmonių išgelbėjo ugniagesiai, išvesdami laiptais ir nukeldami specialiais keltuvais.
Tai didžiausias ir daugiausiai žmonių aukų nusinešęs gaisras pastaraisiais metais sostinėje. Gaisrui gesinti buvo išsiųsti septyni priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai.
Nelaimės priežastis aiškinasi ikiteisminį tyrimą atliekantys teisėsaugos pareigūnai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai jau pernai pavasarį bandė atkreipė visuomenės dėmesį į priešgaisrinių saugos reikalavimų nesilaikymą Vilniaus daugiabučiuose.
Jie tada žurnalistams skundėsi, kad daugiabučiuose susiduria su didelėmis kliūtimis -
seifinės durys, savavališkai atitverti koridoriai, uždaryti ir šiukšlėmis užversti evakuaciniai praėjimai. Tai taip pat daro įtaką gelbėjimo darbams ir žmonių saugumui.
Gelbėtojai sakė, kad besirūpinant apsauga nuo vagių, reikia nepamiršti, kad egzistuoja ir gaisro pavojus.
