Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.).
O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.).
NT rinka Lietuvoje – disbalanse. Gresia dar vienas burbulas?
„Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Rokas Grajauskas tokią situaciją paaiškina tuo, kad Lietuvos ekonominis ciklas vis labiau pereina į augimo stadiją ir tai pirmiausia lemia tai, kad įmonių lūkesčiai atsistatė, jos vis drąsiau vertina savo perspektyvas, įdarbina vis daugiau darbuotojų, tai lemia ir didesnį užimtumą, mažesnį nedarbą, didesnę konkurenciją dėl darbuotojų, greičiau augančius atlyginimus, o šie reiškia didesnį vartojimą – atsiranda vis daugiau laisvų lėšų, kurias gyventojai nori investuoti.
„Lietuvoje turime tokią situaciją, kad palyginus su kitomis ES šalimis, lietuviai yra finansiškai pakankamai menkai išprusę. Jei pažiūrėtume statistiką, kur lietuviai investuoja, tai pamatytume, kad dominuoja NT. Tuo tarpu labiau pažengusiose valstybėse daug labiau diversifikuotas investicijų portfelis. Lietuvoje faktiškai dvi vietos, kur daugiausia dedamos laisvos lėšos – arba tiesiog laiko banke, arba perka NT. Tuo tarpu Vakarų Europoje žmonės investuoja į akcijas, į fondus, šiek tiek į NT.
Lietuvoje dabar vis didesnė gyventojų dalis investuoja į NT, pradeda kilti kainos. Tai jau pradeda kelti nerimą, nes praėjusių metų augimas beveik 10 proc. reiškia, kad kainos kyla greičiau nei atlyginimai, nei gyventojų disponuojamos pajamos. Akivaizdu, kad jau NT rinka yra disbalanse, yra daug spekuliavimo ir nebegali pagrįsti tik augančiomis pajamomis, pradeda formuotis jau tam tikras burbulas“, – konstatuoja ekonomistas.
Pasak R. Grajausko, kas bus už metų ar dviejų, sunku prognozuoti. Aišku tiek, kad pamoką jau esame turėję. „Ir vystytojai, ir gyventojai – visi turėjo būti pasimokę iš praeito 2008 m. krizės. Jei lipsime ant to pačio grėblio, parodysime, kad nelabai sugebame mokytis. Lietuvos bankas turėtų reaguoti per atsakingo skolinimosi nuostatas.
Tačiau kadangi dauguma investicijų padaroma grynaisiais, o ne skolintomis lėšomis, gali būti kalbama, kad bus griežtinamos sąlygos: įvedami nauji i NT mokesčiai. Įvairių priemonių gali būti, kuriomis reikėtų stabdyti šito burbulo pūtimąsi“, – teigia ekonomistas.
Tuo tarpu 2016 m. IV ketvirčio palyginimas su trečiuoju rodo, kad kai kur kainos ir mažėja. R. Grajauskas sako, kad Jungtinėje Karalystėje šios mažėja dėl „Brexit“, Prancūzijoje artėja rinkimai ir kyla neaiškumų dėl šalies ateities, žmonės stabdo investicijas, o Danijoje jau dabar yra išpūstas kainų burbulas.
NT mados ateina iš Amerikos
Štai „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad kainų kilimo priežastys gana objektyvios – darbo užmokestis Lietuvoje kilo sparčiausiai euro zonoje.
„Lietuvoje tik 2014 pirmasis impulsas pastebėtas kainų augimui. 2015–2016 m. jau stebimas kainų augimas. Jam įtakos turėjo ir žemos palūkanos bei įsibėgėjantis kreditavimas. Viena vertus, kyla nerimas, jei toks kainų kilimas tęsis ir toliau, tada būtų dar vienas NT burbulas. Kita vertus, gal tai gerai nes šiek tiek pakilusios kainos siunčia signalą vystytojams, kad visgi paklausa yra didelė. Didesnė nei 2007 m. Vilniuje. Daug parduodama naujos statybos būsto ir tai skatina didinti pasiūlą. Tai teigiama žinia, nes didesnė pasiūla turėtų sustabdyti kainų augimą, kas įvyko praeitais metais.
Visgi aš manyčiau , kad tie metai buvo išskirtiniai, bet tą kilimą galima objektyviomis priežastimis paaiškinti. Ilgą laiką miego būsenoje buvo NT rinka, ypač 2009–2014 m.“, – sako ekonomistas.
Be to jis prideda, kad kainų tendencijas galima prognozuoti pagal JAV rinką.
„2006–2008 m. periodas, kai Amerikoje sustojo NT rinka, po to atėjo ir į ES 2007 m., o kitais metais ir į Lietuvą. Tai dabar Amerikoje kainos dar auga nors palūkanos keliamos. Euro zonos šalyse tas augimas dar bus, ypatingai tose, kur ekonominė situacija geresnė – Vokietija, Skandinavijos šalys, Vengrija, Čekija, Lenkija, Slovakija taip pat.
O Lietuva grynai seka tas tendencijas, bet kaip visada yra šiek tiek kintamumas didesnis – jei jau krenta kažkiek euro zonoje, tai pas mus daugiau, jei kyla – tai mes kylame daugiau“, – tikina Ž. Mauricas.
Perkaitimo dėl kreditavimo nėra
Besiformuojančią situaciją itin atidžiai stebi Lietuvos bankas, kuris taip pat daro apklausas, gyventojų lūkesčiams patikrinti. Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius sako, kad toks spartus praeitų metų kainų augimas rodo, jog rinka tikrai aktyvi. Tad šiuo metu tvyro stebėjimo ir apsisprendimo laikotarpis.
„Ar tos kainos ir toliau labai sparčiai dviženkliais skaičiais kis, ar jos stabtels. Vis tiek prisiminkime, kad po krizės buvo ilgas laikotarpis kada kreditavimas buvo neigiamas ir paskolų portfelis traukėsi. Dabar reikia pasižiūrėti, ar tas atsigavimas nuo tos žemos bazės normalizuosis ir augs tvariai, ar toliai įsibėgės. Jei ilgesnį laikotarpį, dar keletą ketvirčių taip augtų, tada tam tikri nerimo ženklai būtų.
Dabar stebime gyventojų lūkesčius. Yra terminas, kad savaime išsipildantys gali būti. Pirks aukštomis kainomis ir natūraliai prisidės prie karuselės įsisukimo. Iš mūsų apklausų matyti, kad lūkesčiai nėra tokie spartūs. Gyventojai bei profesionalai dirbantys NT rinkoje tikisi, kad kainos augs iki 5 proc. artimiausiais metais. Jei dabar turime 10 proc., tai jie tikisi sulėtėjimo. Lūkesčiai gana subalansuoti.
Be to, profesionalūs brokeriai tikisi nuomos kainų tam tikro sumažėjimo Vilniuje. Tai ženklas, kad nuomos rinka jau, matyt, perpildyta. Atvėsimas nuomos rinkoje persiduotų ir į normalią sandorių rinką“, – galimą scenarijų svarsto S. Krėpšta.
Pasak jo, tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtis rodo, kad NT burbulas būna susijęs su kreditavimu. Lietuvos banko duomenimis, tik pusė naujų būstų finansuojama savomis lėšomis. Dėl to perkaitimo dar nėra. Prieš krizę, 2007–2008 m., apie 80 proc. visų sandorių buvo perkama skolintomis lėšomis.
„Tiesa, kai grynais pinigais perkama, Lietuvos banko priemonės nedarys įtakos tokiems sandoriams. Tačiau tai, jog gyventojai iš nuosavų lėšų išsuks tą burbulą NT rinkoje, labai mažai tikėtina. Dėl to galvojame, kad jei bus pernelyg nebalansuota plėtra, ji bus paskatinta kreditų. Jei reikės pritaikysime priemones. Šioje vietoje mūsų priemonės bus veiksmingos“, – informuoja S. Krėpšta.
„Ober–Haus“ duomenimis, bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,6 proc.
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,8 proc., Kaune – 4,5 proc., Klaipėdoje – 2,9 proc., Šiauliuose – 5,2 proc. ir Panevėžyje – 4,7 proc..
