Vis dėlto mamos po šio siūlymo pasiskirstė į dvi stovyklas. Vienos tvirtai aiškino, kad tai - nesuprantamas sprendimas, o kitos teigė, kad tai - labai normalu, o mokymasis yra natūralus procesas.
Dviejų vaikų mama: ,,Tai logiškas sprendimas"
Naujienų portalo tv3.lt kalbinta dviejų vaikų mama Sandra teigė, kad toks sprendimas jai yra tikrai suprantamas. Ji, neva, nematanti nieko blogo, kad jos vaikai būtų pradėję lankyti mokyklą nuo šešerių.
,,Vienas mano sūnus šiuo metu eina į trečiąją klasę, tačiau, gerai pamenu, kad kai jis buvo šešerių, jis jau buvo pasiruošęs žengti į pirmąją klasę. Dabar net galvoju, kad padariau klaidą neleidusi jo anksčiau.
Visi žinome tyrimus, kad penkerių ir šešerių metų vaikai yra labai imlūs bei gabūs, todėl nelabai suprantu, kodėl tų gabumų negalime išnaudoti jų pačių naudai“, - svarstė moteris.
Ji atvira - vaikystė nepriklauso nuo to, ar dienos leidžiamos darželiuose, ar mokykloje. Svarbiausia - vaiko saugumas ir ugdomi gabumai.
Užvirė arši diskusija
Pasirodžius publikacijoms apie galimus pokyčius, diskusijos užvirė ir socialiniuose tinkluose. Mamos viešai svarstė apie tai, ar paankstintas pradinis ugdymas eigiamai paveiks jų vaikus.
Kai kurios tvirtino, kad toks sprendimas iš vaikų atims nerūpestingą vaikystę, o kitos drąsiai rėžė, kad tai tėra Seimo narių planas kuo greičiau užsiauginti naujus mokesčių mokėtojus.
Buvo teigiančių, kad mokytis skubėti nevalia, mat vaikai privalo džiaugtis nerūpestingumu ir laisve.
Kaunietė Jolanta sakė, kad kiekviena mylinti mama turi norėti, kad vaikas kuo ilgiau mėgautųsi vaikyste ir kad kuo vėliau prasidėtų su mokykla susijusios problemos bei vargai.
Reikia palankių sąlygų
Dar vienas klausimas, kurį apsvarstė mamos, – vaikų psichologinis pasiruošimas eiti į mokyklą nuo šešerių metų. „Aš abejoju, kad šešiametis vaikas yra pasiruošęs eiti į mokyklą. Tokiems dar rūpi namai, vaikų darželio žaislai, bet ne pamokos“, - aiškino moteris.
Audronė teigė, kad, visų pirma, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, mat rytais žadinti vaikus, kai už lango tamsu ir niūru – misija neįmanoma. „Vaikai kaip zombiai eina į mokyklas“, - rėžė ji.
Dar viena dviejų vaikų mama įžvelgė kitą niuansą: „Vaikus leisime anksčiau tam, kad jie greičiau baigtų mokyklas. Tokiu atveju jie greičiau ims mokėti seimūnams algas, nes šie mato, kad mažėja mokesčių mokėtojų“, - nevyniodama žodžių į vatą rėžė ji.
Visuomenė nepasiruošusi
Vis dėlto, žvelgiant psichologiniu požiūriu, šioje situacijoje nėra nieko sudėtingo ar neįmanomo.
Vaikų ir paauglių psichologas Aleksandras Segal teigė, kad šešiamečiai vaikai paprastai visada būna pasiruošę atverti mokyklos duris.
„Šešiamečiai vaikai, žiūrint iš psichologinės pusės ir kognityvinių jų gebėjimų, galėtų mokytis pirmoje klasėje. Vis dėlto yra kita bėda – mūsų visuomenėje priimta tradicija mokytis nuo septynerių, todėl psichologinis pasikeitimas bus labai sudėtingas.
Dauguma tėvų vis dar galvoja, kad jų vaikas, būdamas šešerių, nėra pasiruošęs pradėti mokytis arba yra dar tiesiog per mažas“, - kalba psichologas.
Jis įžvelgė dar vieną aspektą – šeimoje kiltų nelygybių klausimas, jei joje auga keli vaikai. „Tokiu atveju atsirastų tam tikrų vidinių prieštaravimų šeimoje, kai vienas vaikas mokyklą pradėjo lankyti nuo septynerių, o kitam tai prireiks daryti nuo šešerių metų“, - įsitikinęs A.Segal.
Viceministras: tai duoda pozityvių rezultatų
Primename, kad kaip argumentą už ankstesnį privalomą ugdymą Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius įvardino geresnį vaikų pasirengimą.
Anot jo, net vieneri metai priešmokyklinio ugdymo duoda pozityvius rezultatus.
Ministerijos teigimu, vaikų, bent vienerius metus iki mokyklos dalyvavusių kokybiškame instituciniame ugdyme, matematikos ir skaitymo gebėjimai yra metais aukštesni nei tų, kurie tokios galimybės neturėjo.
