Nors daugeliui vairuotojų vairavimas neatsiejamas nuo muzikos klausymo, kaip teigia populiarus pasakymas – pamiršus saiką, net geri dalykai gali tapti pavojingais.
2010 m. kanadiečių mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad labai garsiai klausoma muzika ne tik 20 proc. sumažina reakcijos laiką, bet taip pat trukdo adekvačiai reaguoti į kelyje netikėtai iškylančias situacijas.
Tyrimo, atlikto Niufaundlende, Kanadoje, metu, mėnesį laiko buvo tirtas dešimties žmonių reakcijos laikas, paprašius prie skirtingų garso lygių kasdien atlikti įvairias užduotis.
Žemiausias eksperimentuose naudotas garso lygis buvo 53 decibelai – panašus į biure girdimą šurmulį. Tuo tarpu didžiausias naudotas lygis, 95 decibelai, gali būti prilygintas pro šalį lekiančio traukinio keliamam triukšmui.
Daug valandų matuodami fizines ir protines galimybes tyrėjai atrado, kad prie 95 decibelų tiriamiesiems reikėjo 20 proc. daugiau laiko priimti sprendimus atliekant užduotis. Kita vertus, prie biuro triukšmo lygių, reakcija sulėtėjo tik 5 procentais. Vidutinė automobilio garso sistema gali pasiekti 110 decibelų, nors pačios garsiausios viršija ir 170 decibelų.
Eksperimentus atlikęs mokslininkas D. Button teigė, kad nors reakcijos sulėtėjo tik sekundės dalimis, šis skirtumas gali būti lemtingas vairuojant.
„Vairuotojus nuolat supa kitos transporto priemonės ir pėstieji. Praradus net 0.35 sekundės dėl garsios muzikos, šis skirtumas gali tapti avarijos priežastimi“, – teigė tyrėjas.
Tačiau saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį ir į kitą garsiai klausomos muzikos keliamą pavojų – padidėja tikimybė laiku neišgirsti specialiųjų tarnybų sirenų ir sukliudyti šioms sklandžiai pravažiuoti. Be to, itin garsiai klausoma muzika gali išblaškyti kitus vairuotojus bei sutrukdyti jiems vairuoti.
Anot specialistų, vairuojant nederėtų muzikos klausyti garsiau, nei 45-50 decibelų. Taip pat rekomenduojama rinktis ramesnę, susikaupti padedančią muziką.
