Afrikos žemyne gali atsinaujinti vienas kruviniausių pastarųjų dešimtmečių konfliktų. Šį antradienį baigiasi Tarptautinio teisingumo teismo (ICJ) paskelbto ultimatumo dėl Etiopijos ir Eritrėjos sienos pripažinimo galiojimas, tačiau Etiopija iki šiol vengia tai padaryti.
1998 – 2000 metais Etiopija ir nuo jos 1993 metais atsiskyrusi Eritrėja kovojo dėl tarp jų iškilusių teritorinių nesutarimų. Konflikto metu tąkart žuvo apie 80 tūkst. žmonių, tačiau įtampa išliko, antradienį rašo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeiner Zeitung“.
Pastarosiomis savaitėmis abi valstybės pasienyje vėl ėmė telkti karines pajėgas. Etiopija iki šiol atsisako pripažinti 2002 metų ICJ sprendimą, priskyrusį karo metu Eritrėjos okupuotą Badmės vietovę pastarajai valstybei. Esama ir kitų nedidelių netikslumų, atsiradusių nustatant sieną tarp dviejų kaimyninių valstybių, kurie didina dvišalių santykių įtampą.
Etiopija taip pat nuolatos kaltina Eritrėją remiant Somalyje veikiančias islamistų kovotojų grupuotes bei Etiopijos rytines provincijas destabilizuojantį separatistinį judėjimą. Islamo teismų sąjungos (ITS), iki praeitų metų gruodžio valdžiusios nemažą Somalio dalį su sostine Mogadišu, lyderis Sheikas Hassanas Arweysas, „Frankfurter Allgemeiner Zeitung“ duomenimis, iki šiol gyvena Eritrėjos sostinėje Asmaroje. ITS gruodį buvo nugalėta Somalio laikinosios vyriausybės bei Etiopijos ginkluotųjų pajėgų.
