Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuva išlaikė pirmaujančias pozicijas tarp Baltijos šalių pagal ūkio augimo tempus. Tai rodo Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybų paskelbti išankstiniai rezultatai.
"Pastaruosius trejus metus Lietuva demonstruoja gerą konkurencingumą. Sugebame augti tokiais šuoliais, kokių nematėme nuo 1997 metų. Sparčiu tempu auga ir eksportas, ypač turint galvoje situaciją už Lietuvos ribų. Galime tikėtis gana geros mūsų šalies ūkio ateities - artimiausiais metais turėtų išsilaikyti 5 ir daugiau procentų BVP augimas, jeigu nebus didelių makroekonomikos, ypač fiskalinės politikos, klaidų. O jų, manau, nebus, nes Vyriausybė supranta fiskalinės atsakomybės reikšmę", - antradienį (09.30) “Eltai” komentavo Lietuvos banko valdybos narys, LB banko politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis 2000 m. kainomis buvo 7,9 proc. didesnis nei pernai analogišku laikotarpiu. Per pirmus šešis šių metų mėnesius Latvijos BVP padidėjo 7,5 proc., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Estijos BVP išaugo 4,3 proc.
R. Kuodis priminė žinomą tiesą, kad jeigu ūkis pradeda augti, tai tas smagratis dažniausiai gerai sukasi kelerius metus iš eilės. "Horizonte nematyti kokių nors grėsmių mūsų ekonomikai. Atvirkščiai, Lietuva stoja į Europos Sąjungą, dar labiau plėtosis su ja mūsų šalies prekybiniai santykiai. Gausime lėšų iš struktūrinių fondų ir paramą žemės ūkiui. Tikimasi, kad tai garantuos bent vieną procentą, jeigu ne daugiau, BVP augimo", - sakė Lietuvos banko atstovas.
Jo vertinimu, "kol kas geros naujienos visuose frontuose - ir ekonominiame, ir politiniame". Tai formuoja teigiamus lūkesčius, kurie stipriai veikia ekonomiką. "Jei žmonės ima manyti, kad ateityje bus geriau, jie investuoja, ima leisti pinigus vartojimui jau dabar ir kartu jų lūkesčiai savaime išsipildo", - sakė R. Kuodis.
Jis prognozavo, kad palūkanų normų lygis dar gana ilgą laikotarpį išliks žemas, tai irgi skatins Lietuvos ekonomikos augimą. "Išlieka Vokietijos ekonomikos stagnacija, todėl vargu ar per artimiausius metus Europos centrinis bankas didins palūkanų normą", - minėjo Lietuvos banko atstovas.
Apžvelgdamas atskirų ūkio šakų indėlį į BVP, R. Kuodis akcentavo didelį statybų augimą, kurį skatino itin palankūs lūkesčiai ūkyje, nedidelis palūkanų normos lygis, sąlygotas ekonomikos nuosmukio Europoje, taip pat augęs namų ūkių ir įmonių kreditavimas. "Įprasta, kad kai lūkesčiai yra pozityvūs, investicijos didėja gerokai greičiau nei BVP, ir nereikia tuo stebėtis. O statybos yra viena iš svarbiausių investicijų rūšių. Jos šiuo metu yra galingas Lietuvos ekonomikos variklis", - sakė R. Kuodis.
Jis pažymėjo ir energetikos sektoriaus augimą. "Šioje srityje matome tikrą proveržį sprendžiant ilgą laiką Lietuvą kamavusią struktūrinę problemą: turėjome ir turime didesnius elektros gamybos pajėgumus nei Lietuvos poreikiai, bet seniau potencialaus elektros pertekliaus nebuvo kur dėti. Dabar, kai normalūs santykiai su mūsų elektros pirkėjais, jos eksportas stipriai išaugo. Struktūriniai dalykai nelabai priklauso nuo ekonomikos dinamikos dėsningumų, todėl šiuo atveju reikia kalbėti apie energetikos sektoriaus sėkmę, kuri labai prisidėjo prie BVP augimo pastaraisiais metais", - teigė R. Kuodis.
Pasak Statistikos departamento pranešimo, antrojo ketvirčio BVP augimą lėmė visų pagrindinių veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės augimas. Palyginti su 2002 m. antruoju ketvirčiu, sparčiausiai pridėtinė vertė augo energetikos (28,7 proc.), statybos (15,7 proc.), žemės ūkio ir miškininkystės (9,6 proc.), prekybos (9,1) įmonėse. Taip pat sparčiai augo (26,1 proc.) ir išgaunamosios pramonės pridėtinė vertė, tačiau BVP struktūroje tai sudaro nedidelę dalį (0,6 proc.). Antrąjį ketvirtį lėčiau negu pirmąjį augo apdirbamosios pramonės (4,5 proc.), transporto ir ryšių (4,5 proc.) pridėtinė vertė.
Antrąjį ketvirtį vyravo vartojimas vidaus rinkoje. Namų ūkių vartojimo išlaidos balandžio-birželio mėnesiais augo 7,7 proc. dėl padidėjusio darbo užmokesčio ir sumažėjusio nedarbo. Tai paskatino ir vartojimo prekių importo augimą. Tačiau iš viso prekių ir paslaugų importas dėl sulėtėjusių pramonės gamybos tempų ir kartu sumažėjusios tarpinio vartojimo prekių importo apimties palyginamosiomis kainomis antrąjį 2003 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,7 proc. Taip pat sumažėjo prekių ir paslaugų eksportas (-4,8 proc.). Tačiau reali pirmojo pusmečio eksporto ir importo apimtis išaugo atitinkamai 4,5 proc. ir 4,2 proc. dėl teigiamų pirmojo ketvirčio rezultatų.
Šiemet liepos-rugpjūčio mėnesiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto apklaustų rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. bendrasis vidaus produktas augs, tačiau mažiau, nei teigia oficialios institucijos, - 6,2 proc. Šio tyrimo autorių nuomone, 2004 m. Lietuvos ekonomikos augimo tempai iš esmės nesikeis ir sudarys 6,1 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet realus BVP padidės 6,8 proc., kitąmet - 6,2 proc. Vilniaus banko analitikai teigia, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 6,5 proc., o pakilimas Lietuvoje gali tęstis iki 2005-2006 metų ir siekti po 5,5-6 proc. kasmet. Tarptautinis valiutos fondas šiemet numato 5,3 proc. Lietuvos ūkio kilimą, kitąmet - 5,7 proc.
Antradienį Statistikos departamentas patikslino, kad pernai BVP augimo tempas, palyginti su 2001 m., siekė 6,8 proc. (anksčiau skelbta 6,7 proc.). Pernai, palyginti su 2001 m., Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai tarp Baltijos valstybių. Latvijos BVP minėtu laikotarpiu ūgtelėjo 6,1 proc., o Estijos - 6 proc.
ELTA
