Kalėjimų departamento duomenimis, Lietuvos kalinimo įstaigose su vidutiniškai 9000 įkalintųjų dirba apie 1750 pareigūnų. Pastarieji kiekvieną dieną priversti būti itin budrūs ir atsargūs, nes didžioji dauguma kalinių juos laiko savo priešais – vien dėl to, jog yra atsidūrę skirtingose barikadų pusėse. Kasdienė tarnyba „zonoje“ neapsieina be pašaipų, įžeidimų, smurto grėsmės, taip pat nuolat tvyro pavojus pareigūnams tapti kalinių įrankiais.
Įkalino ir „nurengė“
Kad tokios išvados ne iš piršto laužtos, iliustruoja dėl nusikalstamų įvykių už grotų pradedami ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau vainikuojami teismo nuosprendžiais kaltiesiems.
Neseniai Kauno apygardos teismas paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę panevėžiečiui Donatui Šimoniui (33 m.) už sunkų Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojo Mindaugo Naujalio (35 m.) sužalojimą jo darbo vietoje. Kadangi anksčiau net 7 kartus teistas (už vagystes, chuliganišką elgesį, nužudymą) panevėžietis turėjo dar ir neatliktos anksčiau paskirtos teismo bausmės „uodegą“, gyvenimo „zonoje“ laikas po pastarojo nuosprendžio jam pailgėjo iki 17 metų. Kauno apygardos teismas paskelbė, kad agresyvaus būdo, į konfliktus linkęs D. Šimonis nedaro išvadų ir gyventi dorai bei taikiai nenori, tad pripažino jį pavojingu recidyvistu ir pasiuntė nuteistąjį pirmiausia 4 metus pagyventi kalėjimo sąlygomis (griežčiau), o likusią bausmę paskui jau atlikti vėl pataisos namuose.
Griežčiausia teismo bausmė D. Šimoniui galėjo būti 12 metų nelaisvės, o švelniausia – 2 metai. Tokią bausmę Baudžiamasis kodeksas numato asmenims, kurie sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės žmogų, šiam einant tarnybos pareigas.
Teismas taip pat apipančiojo D. Šimonio ateitį nemenkais finansiniais įpareigojimais: jis turėtų sumokėti 28 000 eurų sužalotam M. Naujaliui ir jo žmonai, neįgaliu tapusio vyro kasdienybės palydovei, kaip kompensaciją už patirtą šios jaunos šeimos moralinę žalą. Dėl turtinės žalos dar turėtų būti sprendžiama civilinio proceso tvarka. Be to, dar beveik 15 000 eurų D. Šimonis įpareigotas sumokėti Valstybinei ligonių kasai už sužaloto M. Naujalio ilgą gydymą. Vadinasi, teismas tiesiog „nurengė“ panevėžietį, nes vargu ar šis galės kada nors prasigyventi, kai tiek pinigų skolingas kitiems.
Kaltas, bet nesigaili
„Akistata“ jau yra pasakojusi, kad prižiūrėtojo M. Naujalio budeliu Marijampolės pataisos namuose, kalėdamas už nužudymą, D. Šimonis per kelias minutes tapo praėjusių metų vasario 5-osios popietę, kai su kitais dviem kaliniais buvo susiruošęs pasportuoti „zonos“ stadione. Anot paties D. Šimonio, į stadioną eidamas pro kontrolės ir praleidimo postą, jis neuždarė posto durų, todėl sulaukė poste buvusio prižiūrėtojo raginimo grįžti atgal ir uždaryti. Šis pareigūnas esą buvęs nemandagus – įžeidęs kalinį negražiais žodžiais. Dėl to D. Šimonis supykęs ir, prišokęs prie pareigūno bei prisitraukęs jį arčiau savęs, smogęs jam kumščiu į galvą. Nuo smūgio pareigūnas atsimušęs į sieną ir parkritęs ant žemės. Tada smogikas dar kelis kartus sudavęs gulinčiajam į pakaušį. „Tai ir viskas. Šio prižiūrėtojo anksčiau nepažinojau, su juo jokių konfliktų, kad už ką nors keršyčiau, neturėjau“, – iki teismo teigė D. Šimonis. Teisme jis atsisakė duoti parodymus, bet savo kaltę pripažino ir dar įžūliai pridėjo, kad dėl įvykio nesigaili. Matyt, tokia pozicija kaliniams atrodo garbingiau už nuoširdų elgesį.
D. Šimonis dar paaiškino, kad staigus konfliktas su prižiūrėtoju M. Naujaliu kilęs labai nepalankiu momentu – D. Šimonis tądien, anot paties, buvo „susinervinęs dėl šeimyninių aplinkybių“.
Po nusikaltimo dar buvo nustatyta, kad dėl kvaišalų vartojimo problemų turintis kalinys, „zonoje“ charakterizuojamas neigiamai (jis – už grotų gavęs 13 nuobaudų vidaus tvarkos pažeidėjas), tądien buvo apsvaigęs nuo marihuanos. Ne paslaptis, jog nuteistieji už grotų tokių „malonumų“ prasimano.
D. Šimonio elgesys teisme liudijo, kad šis nevedęs, kadaise tik pagrindinį išsilavinimą įgijęs ir niekur oficialiai nedirbęs vyras, teistumus pradėjęs „kolekcionuoti“ nuo 15 metų, yra visiškai abejingas ne tik kitų žmonių, bet net ir savo likimui. Vis dėlto netrukus jis griežtą Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui (kaip, beje, ir nukentėjęs pareigūnas). Greičiausiai – tikėdamasis mažesnių ieškinių, nes teisme teigė, kad nukentėjusio pareigūno šeima „nori pasipelnyti“. Apeliacinis teismas savo darbą šioje byloje numatęs pradėti balandžio viduryje.
Nužudė šeimos planus
Labai gerai tarnyboje vertintas prižiūrėtojas M. Naujalis Marijampolės pataisos namuose iki minėtos tragedijos dirbo vos kelis mėnesius, bet čia jis buvo gerai pažįstamas, nes tą patį darbą buvo dirbęs ir anksčiau. Tik po to jaunas vyras, panoręs kuo greičiau susikurti geresnes buitines savo gyvenimo sąlygas, buvo išvykęs užsidirbti į užsienį. Tai M. Naujaliui sekėsi – grįžęs į Lietuvą, jis įsigijo butą Marijampolėje ir su žmona kūrė gražios ateities planus. Tačiau tai truko tik gerą pusmetį, kol vieną vakarą pataisos namų pareigūnai, aplankę rytą į darbą išvykusio M. Naujalio žmoną, pranešė, jog jos leisgyvis vyras iš tarnybos vietos nugabentas į ligoninės reanimaciją.
Pora augina trejų metukų dar neturinčią dukrelę. Kai tėtis buvo sužalotas, mažylei buvo vos pusantrų metukų. Kadangi dabar M. Naujalis yra tarsi prikeltas naujam gyvenimui, bet dėl tuokart patirtos itin sunkios galvos traumos nebegali gyventi savarankiškai, galima teigti, jog augdama dukrelė negauna reikiamo tėčio dėmesio. Mat M. Naujalis po sužalojimo daugiau nei mėnesį buvo paniręs į komą, o nuolat gydytis jis turi iki šiol. Iki tol buvęs sveikas, tvirto kūno sudėjimo vyras po sužalojimo iš naujo mokėsi kalbėti, valgyti, netgi atsisėsti ir pakilti iš lovos, žingsniuoti. Anot Marijampolės pataisos namų direktoriaus Tado Klusevičiaus, laimei, kad M. Naujalis turi labai gerą šeimą – itin rūpestingą žmoną ir kitus artimuosius.
Šiuo metu medikai yra nustatę, kad M. Naujalis darbingas yra vos 15 procentų, vadinasi – praktiškai nedarbingas. Jis dėl tokios sveikatos būklės jau atleistas iš pataisos namų. Šie sumokėjo buvusiam darbuotojui per 116 000 litų (per 33 000 eurų) kompensaciją už darbe patirtą traumą, tačiau ką gi reiškia pinigai prieš prarastą sveikatą, sužlugdytą jaunos šeimos gyvenimą?...
Laukiama pertvarkos
Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Zenono Kuncos teigimu, per pastaruosius 25 metus šioje įstaigoje kito tokio atvejo, kad taip sunkiai tarnyboje kalinių būtų sužalotas pareigūnas, nebuvo.
Teisingumo dėlei negalima nutylėti, kad tuo metu prižiūrėtojas M. Naujalis poste buvo likęs dirbti vienas, nes jo kolega buvo trumpam pasišalinęs. Neleistinai, kaip nustatė speciali komisija. Mat poste privalo visada, kiekvieną minutę, būti mažiausiai 2 prižiūrėtojai. Dėl to keli atsakingi Marijampolės pataisos namų pareigūnai po skandalingo įvykio buvo „apdovanoti“ nuobaudomis.
Tokių nusikaltimų „zonoje“ turbūt nebūtų, jeigu dirbtų kur kas daugiau prižiūrėtojų dabar esančiomis kalinių gyvenimo sąlygomis (štai šių metų vasario 1 dieną buvo neužimti 78 prižiūrėtojų etatai šalies mastu), arba jeigu nuteistieji gyventų ne dideliais būriais bendrabučio tipo patalpose, o po kelis kamerose. Tai nuolat kartoja Lietuvos kalinimo įstaigų darbuotojai, Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovai.
Žinoma, darbą dabartinėmis sąlygomis palengvintų ir gausybės vaizdo kamerų „zonoje“ įrengimas, bet kol kas jų yra per mažai. Pavyzdžiui, minėto įvykio Marijampolės pataisos namuose tikslios vietos vaizdo kameros nepasiekė – užfiksavo tik posto prieigose vykusį žmonių judėjimą ir tikslų laiką. Tiesa, tai irgi turėjo naudos nustatant įtariamąjį.
O Alytaus pataisos namuose bene tik vaizdo kameros padėjo nustatyti ir prižiūrėtojo kaltę nusikaltime, mat pareigūnas kaltę neigė ir dabar, po 2 metų, bylą nagrinėjant Alytaus apylinkės teisme.
Pasikinkė pareigūną
Tai buvo 2012-ųjų lapkričio 19-osios naktį. Vaizdo kameros užfiksavo, kad Alytaus pataisos namų prižiūrėtojas Kęstutis Butkauskas sudarė sąlygas dviem nuteistiesiems sulaužyti mobiliojo ryšio slopinimo įrenginį „zonoje“. Žinodamas, kad nuteistieji Vaidas Paulauskas (24 m.) ir Harius Stakauskas (33 m.) rengiasi sugadinti minėtą prietaisą, parvedęs tuos nuteistuosius į kamerą, tyčia neužrakino durų spynos ir neužsklendė stebėjimo bei maisto padavimo langelio. Todėl abu kaliniai nekliudomi 2 kartus pasišalino iš kameros ir išėmė bei tyčia sunaikino koridoriaus lubose įrengtą mobiliojo ryšio blokavimo aparatą, kojomis sutrypė išardytas mikroschemas. Tuo metu budėjęs kalinių sargas buvo tapęs kurčias ir aklas.
Nuteistieji savo kaltę pripažino, o prižiūrėtojas neigė. Tačiau teismas nustatė ne K. Butkausko naudai ir už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei bendrininkavimą paskyrė jam 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tik bausmės vykdymą atidėjo 1,5 metų laikotarpiui.
O barbarai kaliniai irgi nuteisti – jie prasitęsė gyvenimo už grotų laiką: H. Stakauskas, anksčiau nuteistas 17 metų kalėti už mažametės išžaginimą ir daugybę kitų nusikaltimų, dar turi gyventi „zonoje“ 12 metų ir 4 mėnesius, o vagišius V. Paulauskas – 2 metus ir vieną mėnesį. Iš visų trijų nuteistųjų civilinio ieškovo naudai priteista ir bendra 2419 eurų turtinė žala. Tiesa, šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs.
Tokie įvykiai, kai kaliniai už grotų prikalbina ar priverčia jiems tarnauti pareigūnus, nėra labai retas reiškinys. „Akistata“ ne kartą yra rašiusi apie prižiūrėtojus, tapusius „arkliais“ – taip nuteistieji nuo seno vadina „zonos“ pareigūnus, kuriuos jiems pavyksta palenkti į savo pusę – pavyzdžiui, už atlygį pristatyti į „zoną“ draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų. Beje, ir alytiškiui K. Butkauskui kaliniai už pagalbą buvo pažadėję sumokėti 300 litų, kaip jie vėliau prisipažino.
„Arkliai“ neglostomi
Kad būtų galima geriau įsivaizduoti apie kalėjimų pareigūnų tarnystę kaliniams, reikia remtis Kalėjimų departamento kaupiamais statistikos duomenimis. O jie skelbia, kad štai 2014 metais šalies kalinimo įstaigose buvo išaiškinti 3 pareigūnai dėl neteisėtų ryšių su kaliniais, o 2013 metais – 7 „zonos“ pareigūnai. Vienas toks atvejis jau užfiksuotas ir šių metų sausį – Pravieniškių pataisos namuose.
Suprantama, už tokias draugystes pareigūnai neglostomi. Vieni atsiperka drausminėmis nuobaudomis, o kiti – ir su tarnyba priversti atsisveikinti. Štai 2014 metais iš tarnybos Lietuvos kalinimo įstaigose buvo atleisti 5 pareigūnai dėl neigiamų motyvų.
Tik faktai:
Panevėžietis D. Šimonis, sugadinęs Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojo M. Naujalio gyvenimą, tuo metu kalėjo už nužudymą – 2006-ųjų liepą jis, poilsiaudamas Šventojoje, būdamas girtas „Titaniko“ naktiniame klube, alaus bokalu mirtinai sužalojo pajūryje poilsiavusį Žanetą B. (33 m.).
2010-aisiais šis žudikas, beje, ilgokai slapstęsis, bet vėliau sučiuptas Ispanijoje, buvo nuteistas kalėti 14 metų, o kalėdamas chuliganas nusikalto ir buvo nuteistas dar 2 kartus, tad į laisvę galėjo išeiti 2023 metais, o dabar – tik po2032-ųjų.
Dėl nužudymo Šventojoje D. Šimonis teismo įpareigotas atlyginti žalą nužudytojo artimiesiems – sumokėti 146 000 litų (per 42 000 eurų), bet šis kalinys jokio savo turto neturi.
2014-aisiais Lietuvoje esančiose pataisos įstaigose tarnybos metu buvo sužalota 10 pareigūnų.
Kasmet šalies kalinimo įstaigose užfiksuojama keliolika nuteistųjų pasipriešinimo „zonos“ pareigūnams atvejų.
Irena ZUBRICKIENĖ
