Gruodžio 9 dieną D.Raulušaitis pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė 2013 metų kovo mėnesio tuometinio generalinio prokuroro Dariaus Valio įsakymą ir daugiau nei trims dešimtis prokurorų pratęsė kadencijas iki 2017 metų gegužės - rugsėjo.
Pagal anksčiau galiojusį D.Valio įsakymą 55 vyriausiųjų prokurorų kadencijos turėjo baigtis 2016 metų gruodžio 31 dieną. Pagal naująjį D.Raulušaičio įsakymą baigiančiųjų kadencijas kitų metų pabaigoje bus 21 prokuroras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė lapkritį susitikime su Seimo valdyba yra sakiusi, jog 2016 turėjo baigtis net 55 vyriausių prokurorų ar jų pavaduotojų kadencijos ir turi prasidėti rotacijos procesas, o tai esanti viena priežasčių, kodėl negali būti vilkinamas Generalinės prokuratūros vadovo paskyrimas.
Naujasis generalinės prokuratūros vadovas Evaldas Pašilis trečiadienį spaudos konferencijoje sakė nieko negalįs pasakyti apie D.Raulušaičio įsakymą ir nežinąs, kodėl buvo pratęstos kelių dešimčių vyriausių prokurorų kadencijos.
Kalbėdamas apie būsimą prokuratūros atsinaujinimą jis minėjo skaičius, kurie grįsti dar senuoju ir jau neaktualiu D.Valio įsakymu.
„Berods, dabar 50 žmonių baigiasi kadencijos, ir tai yra natūralus būdas atsinaujinimo, tai yra neišvengiama kiekvienoje sistemoje. Aš esu už tai, kad kaip žmogus bedirbtų gerai, kitas atėjęs žmogus žino, kaip geriau tą dalyką padaryti. (...) Turėtų būti atsinaujinimas“, - teigė E.Pašilis.
D.Raulušaičio įsakymas, pratęsęs kadencijas kelioms dešimtims prokurorų, priimtas atsižvelgiant į pačių prokurorų prašymus. Įsakyme minimi Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo, specializuotų skyrių vyriausiųjų prokurorų Martyno Jovaišos, Ritos Aliukonienės, Marijaus Valantiejaus, Aleksandro Bukelio, Sonatos Galentienės prašymą, taip pat Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojų Eugenijaus Papučkos ir Juliaus Rėksnio prašymai.
Aiškindama šį laikinojo generalinio prokuroro D.Raulušaičio sprendimą, Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS sakė, kad prokurorų kadencijų klausimas buvo susijęs su 2011 - 2012 metų įvykdyta prokuratūros reforma.
„Tuo metu buvo įsteigtos atitinkamos pareigybės ir į jas paskirti prokurorai. Tačiau tam tikras atvejais susidarė dviprasmės situacijos, kėlusios klausimų, nuo kada turėtų būti skaičiuojama kadencijos pradžia. Po ilgų diskusijų ir teisinių ginčų, buvo priimtas galutinis sprendimas, kaip turėtų būti skaičiuojami kadencijų terminai“, - BNS ketvirtadienį sakė E.Martinonienė.
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas J.Rėksnys BNS sakė, kad jo Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigos atsirado po prokuratūros reorganizacijos 2012 metų rugsėjo 11 dieną.
„Vadinasi, nuo to laiko ir turėtų būti skaičiuojama kadencija, bet mes negalėjom to dalyko skųsti, kol nebuvo administracinio akto“, - BNS sakė prokuroras J.Rėksnys.
Anot jo, profsąjungai parėmus ir pasikonsultavus su advokatais keliems prokurorams Generalinei prokuratūrai pavyko įrodyti, kad jų kadencijos buvo paskaičiuotos netiksliai ir turi baigtis vėliau nei numatyta D.Valio įsakyme.
Tuomet profesinės sąjungos vadovas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl kadencijų nustatymo kitiems prokurorams. Vadovybė pasiūlė prokurorams parašyti prašymus.
Prokurorų profesinės sąjungos vadovas J.Rėksnys teigė, jog nenustačius penkerių metų kadencijų nuo įstaigos reorganizacijos pradžios, prokurorai būtų kreipęsi į teismus.
„Nebuvo išmoktos darbo santykių teisinės pamokos“, - apie ankstenę prokuratūros vadovybę kalbėjo J.Rėksnys.
„Jis (D.Valys-BNS) labai bijojo teismų, nes pridarydavo visokių nesąmonių, o per teismus visi išlošdavo, nes, kaip sakau, teisės neišmanė“, - BNS teigė J.Rėksnys.
Prokuratūros sistemoje dirba apie 730 prokurorų.
