23 mln. gyventojų turinti sala nuolat baiminasi potencialios Pekino pajėgų invazijos. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
Taivano gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu salos karinė įtampa su Kinija yra didžiausia per pastaruosius keturis dešimtmečius. Pekinas pastarosiomis dienomis pasiuntė rekordinį skaičių karinių lėktuvų – apie 150 – įskristi į Taivano oro erdvės gynybos zoną.
„Kuo daugiau pasieksime, tuo didesnį spaudimą patirsime iš Kinijos“, – kalbėjo Tsai Ing-wen, sakydama kalbą Taivano nacionalinės dienos proga.
„Niekas negali priversti Taivano eiti Kinijos mums nurodytu keliu“, – pridūrė ji.
Pasak prezidentės, Taivanas stovi „priešakinėje demokratijos gynybos linijoje“.
„Tikimės palengvinti... santykius (su Pekinu) ir nesielgsime neapgalvotai, tačiau neturėtų būti jokių iliuzijų, kad Taivano žmonės pasiduos spaudimui“, – pridūrė ji.
Pekinas: Taivano suvienijimas su Kinija „bus realizuotas“
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad „taikus susivienijimas“ su Taivanu „gali būti realizuotas, ir tai bus padaryta“.
„Įgyvendinti nacionalinį suvienijimą taikiomis priemonėmis labiausiai atitinka visos mūsų nacijos, įskaitant mūsų brolius Taivane, interesus“, – pareiškė Xi Jinpingas, sakydamas kalbą minint revoliucijos, užbaigusios tūkstančius metų trukusį imperatorių valdymą ir atvedusios prie Kinijos Respublikos įkūrimo, 110-ąsias metines.
„Taivano nepriklausomybė yra didžiausia kliūtis mūsų tėvynės suvienijimui ir rimtas užslėptas pavojus“, – perspėjo Kinijos prezidentas.
Virš scenos, kurioje kalbėjo Xi Jinpingas, kabojo Sun Yat-seno – Vakaruose išsilavinimą įgijusio gydytojo, vadovavusio 1911 metų revoliucijai, kuri nuvertė Qingų imperatorių dinastiją – didelis portretas.
Sun Yatsenas įkūrė Kinijos Respubliką, kurios pavadinimą oficialiai yra išlaikęs Taivanas. Į šią salą pabėgo kinų nacionalistai, pralaimėję Mao Zedongo (Mao Dzedongo) komunistų pajėgoms, 1949 metais laimėjusioms Kinijos pilietinį karą ir įkūrusioms Kinijos Liaudies Respubliką.
Prezidentas perspėjo kitas šalis nesikišti į Taivano reikalus, vienam Pentagono pareigūnui patvirtinus, kad JAV specialiųjų pajėgų kariai jau kelis mėnesius slapta apmoko taivaniečių pajėgas.
„Taivano klausimas yra vien Kinijos vidaus reikalas ir nėra atviras jokiam kišimuisi iš išorės“, – pažymėjo jis.
Pekinas didina spaudimą Taibėjui nuo 2016 metų, kai buvo Taivano prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, laikanti salą „jau nepriklausoma“.
Xi Jinpingo perspėjimas užsienio jėgoms nesikišti nuskambėjo po praeitą savaitę įvykusio reto incidento, kai Jungtinė Karalystė pasiuntė vieną savo karo laivą praplaukti Taivano sąsiauriu. Šis manevras laikomas iššūkiu Pekino pretenzijoms į svarbias akvatorijas šiame regione.
Be to, Taivaną pastarosiomis aplankė Prancūzijos senatorių delegacija, nepaisydama Pekino perspėjimų.