Demokratinis Taivanas gyvena nuolatinėje Kinijos invazijos baimėje, nes Pekinas salą laiko savo teritorijos dalimi ir grasina vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Prezidento Xi Jinpingo vadovaujama Kinija pastaraisiais metais suintensyvino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą, o Rusijos invazija į Ukrainą sustiprino Taivano nerimą, kad Pekinas gali imtis panašių veiksmų ir aneksuoti salą.
Prezidentė Tsai Ing-wen spaudos konferencijoje pareiškė, kad Kinijos „gąsdinimai ir grasinimai Taivanui tampa vis akivaizdesni“.
„Niekas nenori karo... bet, mano tautiečiai, taika nenukris iš dangaus“, – kalbėjo ji.
„Dabartinės keturių mėnesių karinės tarnybos nepakanka, kad būtų galima reaguoti į greitą ir nuolat besikeičiančią situaciją, – sakė ji spaudos konferencijoje. – Nusprendėme nuo 2024 metų atkurti vienerių metų karinę tarnybą.“
Tsai Ing-wen nurodė, kad ši tvarka bus taikoma vyrams, gimusiems po 2005-ųjų sausio 1 dienos.
Privalomoji tarnyba anksčiau buvo labai nepopuliari Taivane – kadaise žiaurioje karinėje diktatūroje, kuri vėliau virto pažangia demokratija.
Ankstesnė vyriausybė buvo sutrumpinusi privalomąją karinę tarnybą nuo vienerių metų iki keturių mėnesių, siekdama sukurti daugiausia savanorių pajėgas.
Tačiau neseniai atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Taivano gyventojų mano, kad tai per trumpas laikotarpis.
Kariuomenei taip pat sunku į profesinę karo tarnybą pritraukti ir išlaikyti žmones dėl menkų finansinių paskatų.
Tsai Ing-wen šį sprendimą pavadino „nepaprastai sunkiu“, bet sakė, kad to reikia „siekiant užtikrinti demokratinį gyvenimo būdą mūsų ateities kartoms“.
„Mes galime išvengti karo tik rengdamiesi karui, o sustabdyti karą galime tik būdami pajėgūs kariauti“, – pridūrė ji.
Karinės pajėgos mažesnės
Kinijos invazijos perspektyva kelia vis didesnį nerimą Vakarų valstybėms ir daugeliui Kinijos kaimynių.
Xi Jinpingas, autoritariškiausias Kinijos lyderis per pastaruosius dešimtmečius, aiškiai pareiškė, kad tai, ką jis vadina Taivano susivienijimu, negali būti perduota ateities kartoms.
Taivanas ir Kinija atsiskyrė 1949 metais, pasibaigus Kinijos pilietiniam karui, o Tsai Ing-wen yra sakiusi, kad salos gyventojams nepriimtina tapti Kinijos dalimi.
Taivanas yra kalnuota sala, todėl įsiveržusioms pajėgoms tai būtų didžiulis iššūkis, tačiau, remiantis praėjusį mėnesį paskelbtais Pentagono skaičiavimais, Taivano sausumos pajėgos yra gerokai mažesnės – 89 tūkst. karių, palyginti su milijonu Kinijos sausumos pajėgų narių.
Pekinas taip pat turi didžiulį pranašumą karinės įrangos srityje.
Taivanas suintensyvino rezervistų mokymus ir padidino karo lėktuvų ir priešlaivinių raketų pirkimą, kad sustiprintų savo gynybą. Tačiau ekspertai teigė, kad to nepakanka.
Pasak Taibėjuje dirbančio analitiko J. Michaelo Cole'o (Dž. Maiklo Koulo), saloje reikia ne tik prailginti privalomąją karinę tarnybą.
„Atsižvelgiant į grėsmės lygį ir Rusijos pavyzdį Ukrainoje, tikiuosi, kad Taivano visuomenė supranta, jog tokios priemonės yra būtinos. Taivanas susiduria su tokia pat egzistencine grėsme“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Apie karinės tarnybos ilginimą paskelbta praėjus dviem dienoms po Kinijos karinių pratybų netoli Taivano, kurios buvo surengtos reaguojant į tai, ką Pekinas pavadino Vašingtono ir Taibėjaus „provokacijomis“ ir „sąmokslu“.
