Telematikos mokslų daktaras iš Tailando atsisakė gyvenimiškų malonumų, išsiskyrė su ilgamete širdies drauge, nusiskuto plaukus ir mamos paskatintas pasirinko vienuolio kelią. Dabar jis keliauja po pasaulį ir dalijasi Rytų išmintimi. Budistas vienuolis Venerable John Paramai Dhanissaro.
Dėkingas motinai
Trisdešimt penkerių metų budistas vienuolis Venerable John Paramai Dhanissaro, dažniausiai vadinamas Luang Phi John, atsiribojo nuo visų išorinių dalykų, kurie teikia laimę. Ją tailandietis rado savyje ir už tai dėkingas mamai.
Vienuolystė Tailande privaloma kiekvienam vyrui. Tai lyg karinė tarnyba. Tos šalies motinos svajoja, kad sūnūs pasirinks vienuolio kelią. Todėl pagrindinė priežastis, kodėl jaunas, talentingas vyras gyvenimą paskyrė Budai – pagarba ir meilė mamai.
„Manęs mama vis klausinėjo, kada važiuosiu į vienuolyną, ar jau greitai? Vienuoliu nenorėjau tapti dėl paprasčiausios priežasties: pagal tradicijas turėjau nusiskusti plaukus, o jie buvo tokie gražūs. Aš, kaip ir visi jauni vyrai, norėjau būti pačiu geriausiu. Todėl nuolat ieškojau priežasčių atidėti tarnybą vienuolyne. Iš pradžių mamos prašiau palaukti, nes reikėjo baigti bakalauro studijas, vėliau mokiausi magistrantūroje, o paskui perėjau į doktorantūrą. Tačiau baigiau visus mokslus ir priežasčių atidėti vienuolystę nebeliko“, – „Sekundei“ pasakojo L. P. John.
Paskatino egoizmas
Jaunas vaikinas vis dėlto mamai prižadėjo vienam mėnesiui apsigyventi vienuolyne. Iš pradžių jam liepė įsikurti patalpoje, kurioje gyveno dar šimtas vyrų.
Senbuviai vienuoliai naujokams davė tinklelį nuo uodų ir paliko miegoti. Pripratęs prie patogios lovos jaunuolis tą naktį prisimena kaip didžiausią košmarą. Miegodamas iškrito ant grindų ir buvo sukandžiotas uodų. Pabudęs jis prakeikė vienuolystę.
„Esu telematikos mokslų daktaras, tai kodėl turiu kankintis su šiais žmonėmis, kurie galbūt nėra baigę net bakalauro studijų. Kita vertus, tie neišsilavinę jaunuoliai kažkaip ištvėrė visą naktį“, – tuomet taip mąstė L. P. John.
Įpratęs būti geriausias, jis negalėjo pasirodyti prastesnis. Taigi egoizmas, kuris yra viena didžiausių ydų, paskatino vyrą ištverti pirmas dienas vienuolyne. O mamai pažadėtas mėnuo virto septyneriais metais.
Kad pasirinko tokį kelią, vienuolis nesigaili. Jis laimingas ir džiaugiasi galėdamas ta laime dalintis su kitais.
L. P. John turi vyresnį brolį. Jis sukūręs šeimą, užsiima verslu. Pirmasis tarnybą vienuolyne pasirinko jo brolis. Tačiau tik trumpam. Atlikęs privalomus vienuolio vidinės laimės mokymus, vyras grįžo į įprastą gyvenimą.
Atsisakė pianino
Įgijęs kompiuterinės inžinerijos magistro laipsnį universitete, L. P. John kvalifikaciją kėlė Norvegijoje. Ten gavo telematikos mokslų daktaro laipsnį.
Studijų laikais, kaip ir visi bendramoksliai, tailandietis per egzaminus nusirašinėdavo, linksmindavosi vakarėliuose, gyveno įprastą studentišką gyvenimą. Jis turėjo ne tik daug svajonių, bet ir širdies draugę.
Anot jo, kai esi laimingas ir patenkintas savimi, išoriniai laimę teikiantys dalykai nereikalingi. Nereikia reikalauti laimės iš kitų, nes tau gera čia ir dabar. Prieš tapdamas vienuoliu po ilgai trukusios draugystės L. P. John suprato, kad šeima – ne jam.
Vienuolis neslepia, kad iš pradžių jam labai trūko įprastų gyvenimo malonumų. Pirmaisiais metais vienuolyne L. P. John sunkiausia buvo išgyventi be pianino.
„Paprastai mes turime pamiršti viską. Daugelio dalykų labai ilgėjausi, bet laikui bėgant supratau, kad turiu ką nors paaukoti. Skaudu, bet atsisakiau muzikos, nebemokau vaikų skambinti pianinu. Mes neturime tikslo ieškoti atsipalaidavimo ir malonumų išorėje. Mes atsiribojame nuo visų aplinkos priklausomybių, laimės ieškome savo viduje“, – aiškino L. P. John.
Kaip prisipažino pašnekovas, kartais būna akimirkų, kai norisi viską mesti ir pabėgti nuo tokio gyvenimo. Tačiau vadovaujasi taisyklėmis ir tokias mintis greitai nuveja į šalį.
„Esame žmonės ir viskas priklauso nuo mūsų įpročių. Privalome atsikratyti blogų minčių ir potraukių. Anksčiau buvau tinginys, todėl stengiausi pasikeisti. Ilgai turėjau dirbti su pačiu savimi, buvau nuoseklus ir medituodamas išsiugdžiau valios galią“, – „Sekundei“ pasakojo vienuolis.
Pietauja vienas
Visas L. P. John gyvenimas paskirtas meditacijai. Todėl žmogiški poreikiai nustumiami į šalį.
Vienuoliai budistai patys neperka produktų ir negamina maisto. Valgo tik tai, ką duoda kiti. O dėvėti madingus ir prabangius drabužius Budos sekėjams būtų neįsivaizduojamas dalykas.
„Žmonės dirba aštuonias valandas per dieną. Jie neturi laiko skaityti, medituoti ir domėtis filosofija. Mes tą darome ir taip įgyjame vidinės išminties. Tai yra mūsų visų laimėjimai ir jais privalome dalintis. Vienuolis – priklausomas nuo kitų žmonių. Jis yra kaip ir šventyklos nuosavybė. Todėl reikia apriboti savo poreikius, negalime nieko prašyti ir nieko norėti“, – kalbėjo vienuolis.
L. P. John valgo du kartus per dieną. Pasak budizmo, tiek valgyti per dieną pakanka, kad užtektų energijos meditacijai.
Be to, siekdamas dėmesį sutelkti tik maistui, vienuolis visuomet pietauja vienas.
Išskirtinės išvaizdos vyras madų tikrai nesivaiko, jis nuolatos dėvi oranžinės spalvos skraistę, kuri dažnai traukia praeivių dėmesį. Kiekvienoje šalyje žmonės reaguoja skirtingai, vieni šypsosi, smalsesni klausia, kokia čia apranga. Daugelis vienuolį tapatina su filmų herojais.
Tačiau, anot L. P. John, pasaulis tampa vis atviresnis, tad nemažai žmonių šį tą žino apie budizmą ir matydami neįprastai apsirengusį vienuoli nebesistebi.
Ryški oranžinė skraistė jam primena mūsų tautos vėliavą.
„Jūsų vėliava trijų spalvų, o raudonos ir geltonos reikšmė labai panaši į manąją. Tai ugnis, šviesa ir auksas, visa tai reiškia proto tyrumą. Ugnis sunaikina visas blogas emocijas“, – sakė vienuolis.
Moko medituoti
Dažnai po Europą keliaujantis tailandietis į Panevėžį užsuko pirmą kartą ir čia pasijuto lyg namuose.
Nors kiekvienas miestas turi savo ypatumų, Panevėžys jam primena Norvegijos miestelį, kuriame gyveno, kai studijavo.
„Tai ramus, taikus miestas, gražūs žmonės ir labai geras oras. Vėsuma man patinka“, – mūvėdamas šiltas kojines ir avėdamas kroksus kalbėjo tailandietis.
Vienuolis čia atvyko ne šiaip sau. Jo misija – išmokyti žmones rasti vidinę ramybę, kurti draugišką ir bendraujančią visuomenę.
Vienuolis pajuto, kad meditacija ir Rytų filosofija panevėžiečiams yra gana naujas dalykas. Daugelis žmonių ateina pažiūrėti į P. L. John, o ne susipažinti su Rytų filosofija.
Vyras skatino kiekvieną sustoti ir į savo dienotvarkę įtraukti bent truputį laiko gyvenimo prasmės ir laimės paieškoms, siūlė išbandyti saviugdos bei meditacijos programas.
„Būtina stengtis atsikratyti blogų įpročių, juos turime pakeisti gerais. Užuot bandžius pakeisti aplinką ir aplinkinius, pirmiausia reikia keisti save. O pasikeitimas prasideda tuomet, kai protas atranda nusiraminimą. Medituodami mes išvalome mintis. Protas tampa šviesus ir teigiamas. Ir tai padeda sukurti taikią ir draugišką bendruomenę. Taigi visas pasaulis pasidaro draugiškas“, – neabejojo vienuolis.
L. P. John mato kelią teigiamų pasikeitimų link. Jo akimis, kiekvienoje šalyje yra bent keletas kilnių žmonių. Tai – tarsi sėklelės sėkmingai pradžiai. Vieną dieną šie žmonės užaugs ir patys galės skleisti geras emocijas, santarvę savo šeimose.
Efektas nėra pasiekiamas greitai, viskas vyksta po truputį, ir vienuolis tikisi, kad kada nors bus puikus rezultatas. Galbūt to nesulauks mūsų karta, gal kita galės džiaugtis, bet kažkada pasikeitimas tikrai bus.
Sukūrė programą
Savo, kaip kompiuterinės inžinerijos ir telematikos specialisto, žinias L. P. John pritaikė moksliškai pagrįstose meditacijose. Jos padeda suvokti, kas yra laimė ir kokia gyvenimo prasmė. Vienuolis sukūrė unikalų tarptautinį internetinį tinklą.
Naudodamiesi tailandiečio programa, žmonės visame pasaulyje gali praktiškai išbandyti saviugdos bei meditacijos programą savo namuose.
Šiuo metu internetine meditacijos programa naudojasi 21 0000 žmonių iš 190 valstybių. Nuo 2008 metų vienuolis prisijungė prie tarptautinės Dhammakaya meditacijos mokyklos ir tapo relaksacinės meditacijos instruktoriumi, organizuoja internetines meditacijos, skaito paskaitas Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje bei Pietų Amerikoje.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
