Pirmojo nepriklausomos Lietuvos kario, paaukojusio gyvybę vardan taikos Europoje, Normundo Valterio žūties atminimas kasmet pagerbiamas vis tyliau – nei valstybė, nei kariuomenė žuvusio kario išlikimu visuomenės atmintyje nesirūpina, skelbia dienraštis „Respublika“.
Lietuvai nereikalingi buvo ir N. Valterio artimieji, prieš keliolika metų emigravę į užsienį. Taikdario motina su vyresniąja N. Valterio seserimi gyvena Čikagoje (JAV), jaunesnioji kario sesuo – Jungtinėje Karalystėje.
Šiaulių pašonėje esančiose Ginkūnų kapinėse palaidoto N. Valterio kapu ir atminimu šiandien rūpinasi žmonės, kadaise stovėję prie nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrimo ištakų.
Taikdario kapą prižiūri Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyriaus savanoriai, buvę N. Valterio tarnybos bičiuliai. Nedidelis jų būrelis prie žuvusio tarnybos bičiulio kapo Ginkūnų kapinėse kasmet susirenka ir balandžio 17-ąją – N. Valterio žūties dieną.
Krepšelį gėlių taikdario žūties dieną ant jo kapo padeda ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono, iš kurio N.Valteris išvyko į paskutinę savo misiją, kariai.
Pirmadienį, 16-ųjų N. Valterio žūties metinių išvakarėse, šviesaus atminimo taikdarys prisimintas Šiaulių jaunimo mokykloje, siekiančioje, kad jai būtų suteiktas N. Valterio vardas.
Moksleiviams apie N. Valterį pasakojo žuvusio taikdario bičiuliai – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyriaus pirmininkas, Šiaulių jaunimo mokykloje dėstantis lyderystės discipliną Nerijus Kundrotas ir Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės kapitonas Romas Reutas.
Lietuvos taikos palaikymo būrio LITPLA-4 būrininkas N. Valteris ir vienas Danijos karys 1996-ųjų balandžio 17-ąją žuvo per patruliavimą netoli Maglajaus miestelio šiaurės Bosnijoje. Visureigis, kuriuo važiavo keturi mūsų šalies ir Danijos kariai, kalnų kelyje užvažiavo ant žemėlapyje nepažymėtos prieštankinės minos.
Po mirties N. Valteris apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu ir NATO medaliu.
