Miuncheno universiteto profesorius, šiuo metu dėstanti Oksforde BBC pasakojo, kad Rusija vykdo karą prieš ukrainiečių tautą.
Lyginti dabartinių įvykių su Antruoju pasauliniu karu jis nesiryžo, nes tuomet buvo kiti žiaurumo ir žvėriškumo mastai, tačiau priminė, kad pastarųjų dviejų dešimtmečių Rusijos karai visi pasižymėjo žiaurumu. Kaip pavyzdį jis pateikė karus su Čečėnija. „Rusija naikino miestus ir žudė taikius gyventojus, dabar mes tą patį matome Ukrainoje, – paaiškino jis. – Rusija kariauja neskirdama priešo karių ir civilių. Rusijos kariuomenė nėra labai išranki smogdama objektams“.
Istoriko teigimu, situacija Vokietijoje Antrojo karo metais taip pat nebuvo paprasta. A. Hitleris gavo milžinišką palaikymą prieš karą ir jo metu, tačiau sprendimas 1939-aisiais pradėti jį nebuvo populiarus. „Nepaisant to, daugelis palaikė nacionalsocializmą, daugelis pasižymėjo antisemitiniu požiūriu, vyravo vienybės su valstybe ir valstybinėmis idėjomis nuotaikos“, – aiškino istorikas.
Jis taip pat pažymėjo, kad lyginti Rusijos ir Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos situacijas yra sudėtinga. Tačiau abiem atvejais yra bendrumo požymių. „Abiem atvejais yra kalbama apie tai, kad politinė lyderystė neįmanoma be žmonių palaikymo. Rusijoje tai yra kariuomenės, verslo palaikymas, todėl, atitinkamai, tai ne Putino karas, o Rusijos karas“, – BBC cituojamas M. S. Wesselis.
Komentuodamas klausimą, kaip pavyko vokiečiams, kurių tik 5 proc. 1950-aisiais pripažino jaučiantys kaltę dėl to, kas nutiko Antrojo pasaulinio karo metais žydams, ekspertas pažymėjo edukacinė veiklą. Vokiečių praregėjimas užtruko dešimtmečius.
„12 nacionalsocializmo metų vokiečiams propaganda plovė smegenis, jie turėjo labai stiprų ryšį su Hitleriu. Siekiant atsikratyti to ryšio prireikė dešimtmečių. Tik 1960-1970 metais Vokietijos visuomenėje prasidėjo atviresni pokalbiai. Gerokai prie to prisidėjo amerikiečių serialas „Holokaustas“ (1978-ųjų serialas, kuris, kaip manoma, gerokai paveikė Vakarų Vokietijos gyventojų visuomeninę nuomonę, – BBC past.)
M. S. Wesselis taip pat pažymėjo, kad sankcijos tikriausiai nepaveiks rusų nuotaikų tiek, kad jie nustotų palaikę V. Putino politiką.
„Sankcijų poveikis turi dvejopą efektą. Viena vertus, jos rodo, kad Vakarų pasaulis yra prieš Rusiją, kad jis smerkia (Rusijos) įsiveržimą į Ukrainą. Kita vertus, sankcijos visuomet suvienija valdžią ir liaudį. Jos suformuoja atvirkštinį efektą visuomeninės nuotaikos formavimui. Sankcijų tikslas – sumažinti Rusijos galią, o ne priversti žmones susimąstyti dėl to, kas vyksta“, – aiškino jis.
Ukrainos pergalės (prarastų teritorijų susigrąžinimas) atveju V. Putino laukia pabaiga, įsitikinęs ekspertas. Pažymėjęs, kad kitu atveju Kremliaus režimo pokyčiai, jeigu ir bus, tai labai negreit – „tai yra dešimtmečių, o ne metų klausimas“.
„Ukrainai pergalė – tai, aišku, okupuotų teritorijų susigrąžinimas. Tačiau tai nereiškia, kad Rusija išgyvens tokį pralaimėjimą ir tokius sunaikinimus, kaip buvo Vokietijai 1945-aisiais. Tai reikštų Putino pabaigą, nes jis negalėtų išlikti politiniu lyderiu po to, kai Ukraina susigrąžins savo teritorijas. Tačiau tai nebūtinai reikštų revoliuciją Rusijoje. (Vienas iš variantų būtų) kitos formos autoritarinės valdžios atsiradimas. Tokiu atveju šio karo patirties įsisavinimas vyktų itin lėtai“, – BBC cituojamas istorikas.
