2017 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sugriežtintas vaistų pardavimą reglamentuojantis įstatymas, kuriuo remiantis, kai kurie vaistai gali būti parduodami tik su receptu. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priėmė šias pataisas, siekiant sumažinti savigydos riziką ir netinkamą vaistų vartojimą.
Pokyčiai palietė tokius vaistus kaip antibiotikai, hormoniniai preparatai ir kai kurie kiti vaistai, kurių vartojimas gali turėti rimtų pasekmių be gydytojo priežiūros. Pasak SAM, pagrindinis tikslas buvo skatinti pacientus pasikonsultuoti su gydytojais, o ne savarankiškai gydytis, kas dažnai sukelia šalutinius poveikius arba atsparumo vaistams problemas.
Vis dėlto šiuo pokyčiu žmonės nesidžiaugė. Iki šių dienų kai kurie gyventojai bando pergudrauti sistemą ir vaistų prašyti neturint gydytojo išrašyto recepto arba ieško vietų, kuriose nelegaliai galėtų įsigyti norimų vaistų.
Nelegaliu vaistų pardavimu įtariama viena Vilniaus centro parduotuvių
Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja nurodė Vilniaus centre, Bazilijonų gatvėje, įsikūrusioje maisto papildų ir kosmetikos parduotuvėje „Sveikata1“, klientams esą buvo parduoti antibiotikai ir stiprūs priešuždegiminiai preparatai.
Apsilankiusi „Sveikata1“ vaistinėje, naujienų portalo tv3.lt skaitytoja pasakoja likusi apstulbusi: už jos eilėje stovėjusi moteris paprašė antibiotiko amoksicilino ir, nepateikusi jokio recepto, jį įsigijo. Pasak liudininkės, pardavėja net nedavė patarimų pirkėjai, kaip reikia vartoti šį vaistą.
„Moteris sumokėjo ir išėjo – net negavo patarimų, kaip vartoti...“, – teigia skaitytoja.
Pasak jos, kitam klientui, pasiteiravusiam apie „stiprius priešuždegiminius vaistus“, taip pat buvo pasiūlyti receptiniai preparatai, priduriant, kad jie yra tikrai stiprūs.
Kaip teigia moteris, paklausinėjusi vyresnių pažįstamų sužinojo, jog ši parduotuvė yra „pagarsėjusi“ kaip vieta, kurioje galima lengvai gauti receptinių vaistų.
„Jei pats žinai, ko reikia, bet neturi kada laukt eilėj pas gydytoją – bėkite į šią vaistinę, joje vienintelėje Vilniuje vis dar parduoda... Ir išties – ten tereikia užeiti ir paprašyti bet kokio norimo vaisto. Jei turės – duos neklausinėdami. Tai – labai pavojinga“, – pasakoja ji.
Parduotuvės atstovė: „Pas mus jokių pažeidimų nebuvo užfiksuotų“
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su minimos įstaigos atstove, ši teigia, kad neseniai parduotuvėje lankėsi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), o jų užfiksuotus pažeidimai buvo sutvarkyti.
Visgi, VMVT užfiksuoti pažeidimai nėra susiję su minima galima nelegalia veikla.
Paklausus, ką įmonės atstovė atsakytų į gyventojos pastebėjimus, ji teigia apie tokias situacijas nežinanti: „Aš neturiu ką atsakyti, nežinau, gal kai kurie žmonės neskiria vaistų nuo maisto papildų ar kokių preparatų.“
Daugiau informacijos apie konkrečius atvejus įmonės atstovės teigimu nėra. Paklausus ar ši situacija bus sprendžiama ir peržiūrima, moteris nurodė, kad ketina spręsti situaciją ir imtis veiksmų.
Perkant vaistus turguje, tiek pardavėjas, tiek pirkėjas daro nusikaltimą
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT), kuri išduoda licencijas vaistinėms prekiauti vaistais, atstovės Aistės Tautvydienės teigimu, parduotuvė „Sveikata1“ vienareikšmiškai neturi leidimo prekiauti vaistais.
Pasak A. Tautvydienės, norint parduoti vaistus, reikia turėti vaistinės licenciją. Tam tikrus nereceptinius vaistus taip pat gali pardavinėti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės, tačiau ir jų veikla turi būti licencijuota.
Licencijos išduodamos vadovaujantis Lietuvos įstatymais, kurie nustato griežtus reikalavimus farmacinei veiklai. VVKT atstovė teigia, kad juridiniai asmenys, norintys parduoti vaistus, įtrauktus į patvirtintą sąrašą, turi būti registruoti kaip licencijuoti vaistų prekybininkai. Vaistų prekyba, nesilaikant šių reikalavimų, yra neteisėta.
„Būtina žinoti, kad prekyba vaistais turguje, kaip ir interneto svetainėje, kuri neturi minėto logotipo, yra nelegali, tad tiek vaistų pardavėjas, tiek jų pirkėjas daro nusikaltimą. Tais atvejais, kai juridinis ar fizinis asmuo pardavinėja vaistus gyventojams neturėdamas tam reikalingų licencijų – jis vykdo neteisėtą veiklą ir apie tai visais atvejais turi būti informuojama policija“, – teigia A. Tautvydienė.
Nors VVKT duomenimis statistika, ar Vilniuje vis dar yra fiksuojama atvejų, kai vaistai pardavinėjami nelegaliai, nėra renkama, tačiau A. Tautvydienė teigia, kad gyventojų pranešimai vis dar gaunami, todėl tikėtina, kad nelegali veikla vyksta.
Kuo pavojingi vaistai iš nelegalių vietų?
VVKT atstovė A. Tautvydienė pažymėjo, kad vaistus būtina pirkti tik legaliai veikiančiose vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios pažymėtos specialiu aktyviu logotipu. Pasak jos, paspaudus logotipą, turėtų atsirasti patvirtintų internetinių vaistinių sąrašas. Šis logotipas privalomas tik internetinei prekybai vaistais, tačiau jo nereikia maisto papildams ar medicinos priemonėms.
„Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, taigi, irgi tapęs falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti.
Turguje ar internetu iš nelegalaus tiekėjo įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins“, – perspėja A. Tautvydienė.
Specialistė pabrėžia, kad vartojant neaiškios kilmės produktus, parduotus kaip vaistai, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų, dėl to, kad tų preparatų sudėtis bei veikliųjų medžiagų kiekiai juose yra neaiškūs.
Jeigu taip nutiko, kad žmogus suvartojo neaiškios kilmės ir sudėties vaistą, nusipirktą ne licenciją turinčioje vaistinėje, A. Tautvydienė praneša, kokia galima organizmo reakcija.
„Nepageidaujamos reakcijos būtų išbėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas bei vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis. Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturinti preparatą“, – teigia ji.
Kuo pavojingas savarankiškas gydymasis?
Ekspertai pabrėžia, kad vaistai yra ypatinga prekė, todėl juos vartoti reikia labai atsakingai ir tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Pasak A. Tautvydienės, būtina atminti, kad gydydamiesi savarankiškai, žmonės gali suklysti diagnozuodami sau ligą ir imtis ją gydyti klaidingai pasirinktu vaistu, dėl ko esami ligos simptomai gali pablogėti arba rimta liga gali likti nepastebėta.
Taip pat specialistė nurodo, kad net tais atvejais, kai žmogus tiksliai žino ligos diagnozę, tačiau nerūpestingai, neatsakingai ir netinkamai vartoja vaistus, jie gali nesukelti gydomojo poveikio ir užuot padėję – pakenkti.
„Problemų gali kilti ir nesilaikant vaisto pakuotės lapelyje nurodyto vaisto dozavimo rekomendacijų, taip pat kai vaistas vartojamas netinkamai, neatidžiai, pvz. neužsigeriant pakankamu vandens kiekiu. Tokiais atvejais vaistas gali nesukelti gydomojo poveikio ar gydomasis vaisto poveikis gali būti nepakankamas arba netinkamas.
Svarbu pažymėti ir tai, kad neracionalus vaistų vartojimas ne tik nepadeda siekti norimo gydymo rezultato, bet ir gali sutrikdyti sveikatą bei didinti nepageidaujamų reakcijų į vaistą dažnį“, – nurodo ji.
Pasak A. Tautvydienės, viena iš skaudžiausias pasekmes atnešančių savarankiško gydymosi klaidų – netikslingas antibiotikų vartojimas.
„Pasijutę nekaip ir nenorėdami rimtai susirgti, kai kurie žmonės pradeda gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis. Štai toks savarankiško gydymosi elgesys yra labai neatsakingas,“ – nurodo A. Tautvydienė.
Pasak jos, antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, nes jie gydo tik bakterinės kilmės susirgimus. Norint nustatyti, kas išprovokavo negalavimą – virusas ar bakterija, galima tik atlikus specialius kraujo tyrimus.
Gydant virusinę infekciją antibiotikais ar vartojant juos „profilaktiškai“, anot specialistės, didėja rizika išsivystyti atsparumui antibiotikams.
„Labai svarbu atminti ir tai, kad antibiotikus būtina vartoti tiksliai taip, kaip skyrė gydytojas. Vartojant nepilną antibiotikų kursą (2-3 dienas vietoje 5, 7 ar 10 dienų), tikėtina, kad infekcija „aprims“, bet bakterija gali ir nežūti. Ji gali tapti atspari ir prisitaikyti vartotam antibiotikui ir kitą kartą, kai tikrai reikės gydyti bakterinę infekciją, šios grupės antibiotikai jau bus neveiksmingi,“ – perspėja specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
