Bėgant metams „Dolce & Gabbana“ keičiasi, bet išlieka savimi: nepakartojamu ir laikui nepavaldžiu stiliumi, nestandartinės prabangos išraiška. Kiekvieną sezoną jie pristato naujoviškų sprendimų, gausiai papildytų Viduržemio jūros regiono kultūros tradicijomis. Šis skirtingų, bet viena kitą papildančių charakteristikų derinys ir yra „Dolce & Gabbana“ stiliaus esmė.
Stefano Gabbana ir Domenico Dolce (nuotr. SCANPIX)
Būna dienų, kurios apverčia žmonių gyvenimus aukštyn kojomis ir padalija juos į „iki“ ir „po“.
Tokiu įvykiu Domenico ir Stefano tapo diena, kai jiedu susitiko. Jaunuoliai nebuvo panašūs nei išore, nei vidumi, jų pasaulėjautos, charakteriai ir temperamentai buvo skirtingi, bet juos suvienijo svajonė – abu nuo vaikystės žavėjosi mada.
Vyresnis madingo dueto narys Domenico gimė 1958 metais Palerme, Sicilijoje, nedidelio siuvimo fabriko vadovo šeimoje. Tačiau „vadovas“ – pernelyg garsiai pasakyta, Domenico šeima gyveno kukliai, jo motinai net tekdavo sunešioti senus vyro drabužius. Taigi laimingos vaikystės su daugybe žaislų ir daiktų būsimoji mados sostinių žvaigždė neturėjo. Sicilija – ne tik mafijos klanų tėvynė, bet ir iki šių dienų išlikusių konservatyvių tradicijų lopšys. Ir šiandien čia galima sutikti moterų ilgomis tamsiomis uždaromis suknelėmis. Turistui neretai gali pasirodyti, kad jis pateko į 18 amžiaus Italiją.
Viena tradicijų, egzistuojanti čia amžių amžiais ir neleidžianti išnykti vietos mafijai, – šeimyninio verslo paveldėjimas būtina tvarka. Dėl to būdamas tik šešerių Domenico jau turėjo darbuotis tėvo fabrike ir jau tada atskleidė savo talentą. Kai bendraamžiai net nebuvo laikę adatos rankose, jis jau mokėjo prisiūti rankovę prie švarko ir darė tai taip profesionaliai, kad vietiniai jį praminė Siuvančiu Mozartu. Viskas klostėsi pagal tėvų planus: sulaukęs pilnametystės Domenico turėjo paveldėti verslą. Bet planą sugriovė nenumatyta aplinkybė: jaunuolis parodė ragus ir baigęs mokyklą netikėtai įstojo į universitetą. Tiesa, idėja buvo nesėkminga – universitete Domenico buvo nuobodu ir po metų jis įstojo į menų mokyklą. Ją baigęs iškeliavo ieškoti laimės į sostinę.
Stefano į sostinę likimas vedė visai kitais keliais. Gimęs 1962 metais Šiaurės Italijoje nesantuokinis garsaus ir turtingo sostinės stilisto sūnus nepažino nepriteklių. Jo gaunamų kišenpinigių pakakdavo naujiems „Fiorucci“ drabužiams, kurie buvo nepigūs, ryškūs, madingi ir mėgstami vietos jaunimo. Stefano mėgo gražiai rengtis ir tada dar neįsivaizdavo, kad pats kada nors kurs drabužius. Pavadinti jį adatos meistru tais laikais būtų juokinga, tačiau jis mėgo piešti ir išaugo „su pieštuku rankoje“. Baigęs menų koledžą jis taip pat nusprendė ieškoti laimės Milane. Kaip matome, ne veltui.
Milane 1982 metais likimas suvedė du jaunus žmones vienoje ateljė, kur jie įsidarbino vienu metu. Pasirodė, kad ekspresyvusis Gabbana ir santūrusis Dolce buvo visiški bendraminčiai mados srityje. Savo verslą jie pradėjo nuo nulio. Iš pradžių pinigų trūko net maistui ir jaunuoliams tekdavo savaites maitintis ryžių koše, o pirmuosius modelius demonstruoti užkandinėse. Tačiau praėjus ketveriems metams jie pristatė pirmąją solidžią kolekciją „Real Woman“.
Šis pavadinimas tarsi užkodavo tolesnę dueto kūrybą – jų tikslu tapo sukurti tikros moters įvaizdį, kuri taptų tam tikra priešprieša ir protestu nuobodžiai ir neseksualiai 9 dešimtmečio madai. 1989 metais jie pademonstravo pirmąją maudymosi kostiumėlių ir apatinių kolekciją, o 1990-aisiais pasaulis pamatė ir vyrišką liniją. Netrukus jų kliente tapo dainininkė Madonna ir dueto įžymiųjų gerbėjų sąrašas pradėjo ilgėti: Demi Moore, Nicole Kidman, Gwineth Paltrow, Tina Turner, Stingas. Reikalai klostėsi puikiai: juos net pradėjo vadinti dizaineriais, „pas kuriuos apsilankę žvaigždės atrodo žvaigždės“.
Jie mėgsta šokiruoti publiką. Jiems užtenka drąsos derinti barokinius raštus su plastiku, vyriškus audinius – su nėriniais. Eklektiką jie paverčia meno kūriniu. Jie sugalvoja neįtikėtinų įvaizdžių, kurie keri naujumu ir paprastumu. 1994 metais jie atkūrė 4 dešimtmečio „mafijozų“ stilių ir tūkstančiai vyrų pradėjo dėvėti dryžuotus kostiumus bei baltus marškinius. 1995 metais jie pateikė sensaciją – lady like stilių ir sužavėjo visą pasaulį. Elegantiški kostiumai 3/4 ilgio rankovėmis, bateliai siauromis nosytėmis ir miniatiūriniai rankinukai net iš paauglių garderobų išstūmė šiurkštų populiarųjį granžą (grunge). Šešiolikmetės užsivilko vilnos kostiumus, kareiviškus batus pakeitė aštrianosiais laiveliais, o kuprines – mažyčiais rankinukais a la Grace Kelly ir virto elegantiškomis panelėmis.
Po kelerių metų publika stebėdamasi žiūrėjo į modelius, einančius podiumu su vienuolių abitais, o kitą sezoną Dolce ir Gabbana šokiravo klientus jau kibermoters įvaizdžiu. Jų moterų įvaizdžiai labai skirtingi, tačiau visoms kolekcijoms būdingas kūno grožio demonstravimas. Pusiau perregimi audiniai, korsetai, stipriai prigludę ir išryškinantys klubus sijonai, krūtinę pabrėžiančios palaidinės jų moteris paverčia seksualiomis ir geidžiamomis. Jie paslaptis dengia gražiais šydais ir niekada jų neatskleidžia:
„Jūs niekada nepamatysite nuogos krūtinės ar ko nors panašaus. Moteriškas kūnas neturi atrodyti pasiekiamas.“
Ideali jų moteris – kosmopolitė, stipri asmenybė, apkeliavusi pasaulį, patinkanti pati sau ir žinanti, kad patinka kitiems. Nesvarbu, ką ji dėvi – seksualų korsetą ar tikrą vyrišką kostiumą su baltais marškiniais ir kaklaraiščiu, ji vienodai patraukli ir geidžiama. Ji gali būti vadybininkė, vieniša motina, žmona, meilužė, bet visada išlieka moteris nuo plaukų iki pirštų galiukų. „Dolce & Gabbana“ vyras šiek tiek hedonistas, dėmesingas detalėms. Jam patinka viskas, kas išvaduoja nuo veiksmo pagal išankstines schemas, jis laisvas ir lydimas sėkmės. Jis gali atvykti į įstaigą vilkėdamas nepriekaištingą kostiumą arba atvirkščiai – suplėšytais džinsais, nes jis diktuoja taisykles, o ne gyvena pagal kažkieno parašytas. Apie tokius vyrus svajoja visos moterys, o vyrai pameta galvas nuo tikrų Dolce ir Gabbanos moterų.
Todėl šių dizainerių kūryba visada paklausi, nepakartojamas jų stilius siunčia žinutes ta pačia, nors paradoksaliu būdu visada skirtinga ir nuolat evoliucionuojančia, bet visam pasauliui suprantama kalba. Šis ženklas neturi ilgos legendinės istorijos, tačiau jis spėjo apaugti dar ir aksesuarų, vaikų, apatinio trikotažo, parfumerijos linijomis ir net dizaineriškuoju „Citroen С3 Limited Edition“, o jaunieji mados vartotojai pametę galvas dėl linijos jaunimui D&G. Joje ryškėja šiek tiek chuliganiškas individualus stilius, neigiantis formalius rėmus. Tai laisvės įtvirtinimas, šiuolaikinių sostinių išraiška, perdirbta ir pateikta tradicinius kanonus neigiančiu pavidalu. Šią liniją mėgsta turtingi neformalai, vertinantys naujoves ir laisvą ironišką autoritetus neigiantį stilių. Šiam stiliui D&G gerbėjai Italijoje, Vakarų Europoje ir Amerikoje per metus išleidžia apie 320 milijonų JAV dolerių.
„Dolce & Gabbana“ – ne tik bendras verslas ir bendra vila, tai dar 19 bendro gyvenimo metų. Saldžioji mados industrijos porelė atvirai kalbėjo apie meilę ir aistrą, kūrė planus. Dolce ir Gabbana skelbė norintis vaikų. Tiesa, jų namuose vaikų teisėmis gyveno labradorų pora – „berniukas“ ir „mergaitė“. Bet Domenico ir Stefano norėjo daugiau. Vienas svajojo įsivaikinti, kitas svaičiojo apie tikrą biologinį vaiką: „Šiuolaikinis mokslas gali daug.“ Tiesa, kaip vienalytėje santuokoje gali atsirasti tikras vaikas, tikriausiai žino tik jie abu, bet ne šiuolaikiniai mokslininkai. Jų netenkino, kad italų įstatymai neleidžia turėti vaikų vienalytėje santuokoje, o ir motinėlei Sicilijai, kur merginos iki vestuvių saugo nekaltybę, o našlės išlieka ištikimos vyrams iki gyvenimo pabaigos, tikriausiai nelabai patiktų sūnaus Domenico elgesys.
Taigi pora svajojo išvažiuoti į kitą šalį, bet likimas nusprendė kitaip. Vienas jų pasiėmė dizainerio sukurtą dantų šepetuką ir išsikraustė iš jųdviejų vilos „Volpe“ su marmuro kolonomis bei „leopardinėmis“ sienomis į kitus apartamentus. „Profesionaliai mes vis dar kartu, mūsų bendradarbiavimas – mūsų imperijos pagrindas, o tarpusavio supratimas leidžia produktyviai dirbti. Mūsų praeitis visada su mumis“, – pasakė tada Domenico. Kartu su jais ir jų meilės palikimas – 500 mln. svarų sterlingų įvertintas ženklas „Dolce & Gabbana“, tikriausiai daugiausia, ko galima kada nors tikėtis iš meilės istorijos. Bet dizaineriai nepraranda sveiko humoro ir kartoja, kad nelabai nusimins, jei vienintelis jų įnašas į mados istoriją liks... erotiška juoda liemenėlė.
Domenico Dolce ir Stefano Gabbana (nuotr. SCANPIX)
Viktorija Tichanova
