Bendrovės „Mažeikių nafta“ siekis sumažinti Klaipėdos oro taršą ir geležinkelių apkrovimą, naftos produkciją į terminalą tiekiant vamzdynu, gali įsiūbuoti aukštas emocines bangas dėl verslo ir visuomenės prioritetų.
„Mažeikių naftos“ produkcijos transportavimo plėtros plano pristatymas Klaipėdoje baigė lenkų koncerno „PKN Orlen“ prieš pusmetį pradėtas diskusijas su šalies žinybomis dėl gamyklos ir jūrinio terminalo sujungimo vamzdynu. Patvirtintas planas taps investicinio projekto pagrindu.
Neabejojama, kad lenkams imponuojanti gamyklos ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ techninė jungtis būtų sutvirtinta kapitalo nuosavybės santykiais. Lenkai neslepia ketinimų įsigyti Ūkio ministerijos valdomos Klaipėdos naftos įmonės akcijų. Bet su Lietuvos Vyriausybe nesusitarus žemės ar aplinkosaugos klausimais, atsargai rengiamas vamzdyno tiesimo į Latvijos uostus scenarijus.
Produktotiekio poreikį „Mažeikių nafta“ sieja su Europos Sąjungos energetinio saugumo direktyvomis, nors skeptikai abejoja, ar žemės savininkams tai labai rūpėtų.
Trys variantai
Galimybė iš Mažeikių vamzdynu tiekti šviesiuosius naftos produktus į Klaipėdos naftos terminalą buvo numatyta dar 1999 metais Vyriausybės ir amerikiečių kompanijos „Williams“ pasirašytoje „Mažeikių naftos“ investicijų sutartyje. Už įsipareigojimą transportavimo vamzdynu sujungti įmones „Williams“ pretendavo perimti „Klaipėdos naftos“ valdymą.
Tąkart Vyriausybė buvo pasižadėjusi nustatyti servitutų režimą ir kelio teises žemės sklypams, kuriais bus tiesiamas vamzdynas, bet to nespėjo padaryti. Gamyklai tapus rusų kompanijos „Yukos“ nuosavybe, 2002 metais „Klaipėdos nafta“ buvo paskelbta strategine ir neprivatizuojama bendrove.
Įmonės „Pramprojektas“ specialistų 2001 metais atlikta produktotiekio galimybių studija su numatyta vamzdyno trasa į dienos šviesą buvo iškelta tik po penkerių metų, Mažeikių gamyklą iš „Yukos“ perpirkus lenkams. Pasikeitusi Rusijos naftos politika ir nutrauktas žaliavos tiekimas į Mažeikius naftotiekiu „Družba“ pareikalavo iš savininkų naujų ekonominių orientyrų. Naftos importo poreikius kol kas tenkina Būtingės naftos terminalas. Tačiau per intensyvų statybų augimo laikotarpį tūkstančiais privačių sklypų virtusi pajūrio žemė privertė ieškoti kitos eksporto maršruto krypties.
„Mažeikių naftos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja logistikai Daniela Krelovska bei vamzdynų ir jūrinių terminalų direktorius Arūnas Pranckevičius nurodė, kad vamzdynas - koncerno prioritetinis investicinis projektas, pamatas tolesnei veiklai. Esą Lietuvai jis taip pat strategiškai reikalingas dėl energetinių poreikių, o Klaipėdai naudingas dėl ekologinių priežasčių.
Tikimasi, kad Vyriausybė šiam infrastruktūros objektui suteiks strateginio statusą, leidžiantį žemę paimti valstybės reikmėms, išsiderant iš savininkų servituto teises už kompensacijas.
Atsiradus didelių trukdžių, neatmetama galimybė Mažeikių produktotiekį tiesti į Ventspilį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad be pagrindinio kliento likusi „Klaipėdos nafta“ nukentėtų ekonomiškai.
Projektavimo kompanijos „Sweco BKG LSPI“ parengtas planas numato tris naftos produktų transportavimo alternatyvas. Pirmasis variantas -vamzdynas iš Mažeikių į Būtingės terminalą, laivus pakraunant per antrąjį plūdurą jūroje. Kiti du - kai vamzdynas tiesiamas į Klaipėdos uostą. Iš jų vienu atveju naftos terminalas būtų jungiamas su Būtinge vamzdynu, nutiestu jūros dugnu, kitu atveju - produktotiekis būtų tiesiamas iš Mažeikių palei Skuodo-Kretingos-Klaipėdos geležinkelį. Manoma, kad projektavimo ir statybos procesas truktų trejus metus.
Sausuma ar jūra?
Projektuotojų atstovas Aidas Vaišnoras įsitikinęs, kad techniškai saugiausia ir tinkamiausia vieta vamzdyno trasai -teritorija palei geležinkelį, nes 50 metrų geležinkelio apsauginėje juostoje mažiau statinių ir žemės interesų.
„Aplinkos ministerija taip pat pritaria, kad susiformuotų vienas transporto koridorius. Iš tikrųjų tiesti jūroje, už 20 metrų gylio izobatės, 50 kilometrų ilgio vamzdyną nebūtų sudėtinga, bet ten ekologiškai jautri aplinka. Kiltų ir psichologinis nepasitenkinimas. Kaip atrodytų: Lietuva pasisako prieš rusų tiesiamą dujotiekį Baltijos jūroje, o pati tiesia vamzdyną dugnu? Be to, Aplinkos ministerija numato saugomą priekrantės teritoriją plėsti, vamzdyną tektų kloti toliau, atstumas ir kaina padidėtų. O antras plūduras jūroje ties Būtinge atsidurtų beveik priešais Šventąją“, - aiškino A.Vaišnoras.
Jo teigimu, plėsti Būtingės naftos terminalą kainuotų 400-500 mln. litų, tiesiant vamzdyną sausuma iki Klaipėdos prireiktų apie 200 mln. litų, jūroje - dvigubai brangiau. Tai esą būtų „Mažeikių naftos“ investicijos, nors išlaidų papildomiems rezervuarams turėtų ir „Klaipėdos nafta“.
Pagal vertės didinimo programą „Mažeikių nafta“ iki 2012 metų numato investuoti į gamyklą maždaug 4 mlrd. litų ir išplėsti metinį perdirbimo pajėgumą nuo dabartinių 9 iki 11 mln. tonų naftos. Iš 9,5 mln. tonų pagamintos produkcijos 2,5 mln. tonų liktų Lietuvoje, nuo 5, 5 iki 7 mln. tonų šviesiųjų naftos produktų gamykla eksportuotų vamzdynu. Tačiau šiek tiek kitų rūšių produktų ir toliau būtų atvežama į Klaipėdą geležinkeliu.
Geležinkelių interesai
„Aš baiminuosi, kad jūs nesusitarsite su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl vamzdyno trasos apsauginėje juostoje. Prieš keletą savaičių mums buvo pristatyta geležinkelių plėtros programa, įmonės vadovas užtikrino, kad modernizuotais keliais bus galima vežti į uostą iki 40 mln. tonų krovinių per metus. Jo teigimu, vamzdyno tiesimas palei geležinkelį negalimas“, - mažeikiškius perspėjo Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
„Nors „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, kad jie patenkins visus „Klaipėdos naftos“ poreikius, bet dalykas tas, kad problemų kyla jau dabar. Cisternų kiekis didės, o jas iškraunant estakadoje sklinda kvapas. Vamzdynų sistema yra uždara, oro tarša mieste sumažėtų“, - sakė A.Vaišnoras.
„Mes už tai, kad jis eitų palei geležinkelį neiškertant nė vieno medelio. Žalias miesto apdaras labai svarbu. Bet simpatizuoju Būtingės variantui, nes tai nepaliestų rajono ir miesto bendrųjų planų“, - kalbėjo R.Taraškevičius. Oficialų Klaipėdos savivaldybės atsakymą „Mažeikių naftos“ infrastruktūros plano rengėjams numatoma suformuluoti ir išsiųsti dar šią savaitę.
Trūksta krantinės
LŽ pakalbintas „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Jurgis Aušra teigė, jog įmonė ir anksčiau pritarė, ir dabar sutinka, kad produkcija iš Mažeikių atitekėtų vamzdžiu. „Mes suinteresuoti turėti darbo, nors uždirbtume ir mažiau, be to, produktotiekis geriau nei geležinkelis dėl mažesnės taršos. Įsivaizduoju, kad tarp „Mažeikių naftos“ ir „Klaipėdos naftos“ galėtų atsirasti ilgalaikių garantijų sutartis 10 ar 20 metų terminui, užtikrinanti investicijų atsipirkimą, į kurią būtų sudėti saugikliai“, - samprotavo J.Aušra.
Jo tikinimu, įmonei nėra skirtumo, iš kurios pusės ateis vamzdynas, nors pristatant Mažeikių planus jis domėjęsis jūros alternatyva. Esą pagal strateginį planą teritorijoje vietos rezervuarams ir siurblinėms yra pakankamai. Tačiau paklaustas, ar įmonė dėl „Mažeikių naftos“ planų didinti krovą prašys uosto direkcijos įrengti vadinamąją nulinę krantinę prie pat uosto vartų, J.Aušra atsakė teigiamai.
„Laivams vietos prie mūsų krantinių ir dabar neužtenka. Sausio mėnesį perkrovėme 633 tūkst. tonų, vasarį - per 700 tūkst. tonų. „Lietuvos geležinkeliai“ cisternas pristato neritmingai, mažieji laivai turi laukti. Krantinė mums labai reikalinga“, - patvirtino J.Aušra.
Ankstesnius „Klaipėdos naftos“ prašymus įrengti trečią krantinę uosto specialistai buvo atmetę dėl nepakankamų laivybos saugumo garantijų ir avarijų rizikos.
Vida Bortelienė
