Retas svečias naktiniame dangaus skliaute
2014 rugpjūčio 10 dienos naktį Žemės gyventojų akis džiugino „supermėnulis“. Astronomai reiškinį, kuomet pilnas Mėnulis priartėja arčiausiai Žemės, vadina pilnaties perigėjumi. Terminas „supermėnulis“ yra sugalvotas ne astronomų, o astrologo Richardo Nolle. Būtent jis 1979 m. arčiausiai Žemės esantį Mėnulį pavadino „supermėnuliu“.
Šios vasaros „supermėnulis“ – maždaug 14 procentų ryškesnis nei įprastai, kadangi jis buvo arčiausiai priartėjęs prie Žemės. Toks reiškinys įvyksta kas 413,42826 dienų, mat Mėnulio mėnesis yra laikotarpis tarp dviejų pilnačių, o tai atitinka 29,53059 dienas. Vadinasi, Žemėje perigėjai kartojasi kas vienerius metus vieną mėnesį ir 18 dienų.
Mėnulio atstumas nuo Žemės nuolat kinta dėl to, kad jis apie Žemę skrieja ne taisyklingo apskritimo, o elipsine orbita, dar pasvirusia ir į Žemės orbitos plokštumą. Dėl to nuotolis iki Mėnulio ir kinta 50 000 km, diapazone – nuo 356 400 iki 406 740 km. Tolimiausias Mėnulio orbitos taškas vadinamas apogėjumi, o artimiausias – perigėjumi.
Paskutinį kartą „supermėnulis“ toks ryškus buvo praeitų metų birželį, kai buvo 14 proc. didesnis ir 30 proc. ryškesnis už įprastai matomą žemės palydovą.
Užtemsta ir Saulė
Ne kasdien žmogui tenka pamatyti ir įspūdingiausius Saulės užtemimus. Reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską, iš tiesų įspūdingas. Saulės užtemimai žemėje vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja arčiau Žemės. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda. Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė kaip 269 km, o užtemimo maksimali trukmė vienoje vietoje mažiau kaip 8 min. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį. Kitaip tariant, žmogus nugyvena visą gyvenimą, o tokio reiškinio, kaip Saulės užtemimas, gali taip ir nepamatyti.
Įdomu tai, kad pirmieji Saulės užtemimai pastebėti dar prieš 4000 metų, o kad Saulė užtemsta, pastebėjo ne kas kitas, o Kinijos astrologai. Istorikai ir astronomai sako, kad tuomet kalbėti apie tokius dalykus buvo griežtai draudžiama, mat manyta, kad Saulės užtemimo metu ją praryja slibinas. Pasak legendos, ir pirmieji du astrologai, pamatę šį gamtos reiškinį ir apie jį prabilę, buvo praryti drakono.
