Sostinės policija daugelį metų bando uždaryti vieną didžiausių narkotikų platinimo „agentūrų" – čigonų taborą Kirtimuose. Statistikai teigia, jog čigonų taboras Vilniuje, garsėjantis narkotikų platinimu ir kitais nusikaltimais, yra didžiausias Baltijos šalyse.
Deja, kovoti su šio taboro gyventojais, kad jie mestų pagrindinį savo verslą – narkotikų platinimą, yra tas pats, kas kovoti su vėjo malūnais.
„Į šią uždarą teritoriją ne tik sunku patekti, bet ir kalbėtis, bandyti išsiaiškinti situaciją yra beprasmiška, – pasakojo policijos patrulis A. (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). – Ten tik visi rėkia, laksto, užkalba dantis, išsijuosę vaidina kankinius, o galiausiai, jei kitaip nepavyksta nukreipti policijos dėmesio, ima siųsti prakeiksmus mums ir visai mūsų giminei. O įstatymų kalba kalbant, ten mes randame tvirtų įrodymų, kad narkotikų biznis tabore klesti. Tik būdai slėpti įkalčius, sakyčiau, labai išradingi. Dozėmis sufasuoti narkotikai slapstomi įvairiausiose vietose: užkasami žemėse, kaišiojami į statinių, kuriuos jie vadina namais, plyšius, dedami į duobutes ir apdėliojami akmenimis ir t.t. Moterys mėgsta juos slėpti daugiasluoksnių savo sijonų siūlėse arba ir intymiose kūno vietose.“
Pareigūnų darbą sunkina dar ir tai, kad niekas apie nusikalstamą veiklą policijai nepraneša. Ir nors taboro gyventojai nuolat stebimi 4 vaizdo kameromis, jie vis tiek suranda būdų, kaip paslėpti narkotikus: įrengia stalčius sienose, kad narkotikus būtų galima perduoti pirkėjui ir pardavėjui, vienam kito nematant. O į taborą vežami narkotikai paslepiami taip, kad rasti jų automobiliuose įrengtose specialiose slėptuvėse negali net ir tarnybiniai šunys.
Narkotikus tabore platina visi, kas tik netingi. Net ir romų bendruomenės „Čigonų laužas“ pirmininko Josifo Tyčinos namuose pernai pavasarį pareigūnai aptiko nemažai parduoti paruoštų narkotikų. O pirmininko sūnus Artūras jau atlieka bausmę už kvaišalų platinimą.
Pareigūnai tikina, kad taboro čigonai dažniausiai užsiima tik narkotikų platinimu ir nėra linkę į smurtinius nusikaltimus, tačiau paskutinis įvykis, kai gegužės viduryje šalia šio taboro buvo rastas išžagintos 21 metų merginos lavonas suknežinta galva, byloja ką kitą.
Suimtas nepilnametis
Žudiką policija išsiaiškino per 10 dienų. Pagal prievartautojo paliktus biologinius pėdsakus bei kitus įkalčius įtariama, kad žagintojas ir žudikas – galimai čigonų bendruomenės pirmininko Stepo Visocko giminaitis Arturas L. (17 m.).
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą ir įtariamąjį leido suimti maksimaliam – trijų mėnesių – terminui.
Sulaikytas nepilnametis iš pradžių savo kaltę pripažino ir netgi nurodė pareigūnams detales, kurių pastarieji nežinojo. Tačiau vėliau vaikinas persigalvojo ir viską paneigė.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras Liutauras Rudzevičius paaiškino, kad Arturui L. kol kas pateiktas įtarimas tik dėl nužudymo. Daugiau detalių prokuroras neatskleidė, sausai nukirsdamas, jog vyksta tyrimas.
Tačiau „Akistatos“ duomenimis, įtariamojo duomenys bei biologiniai pėdsakai buvo užfiksuoti, kai pareigūnai tyrė kitą nusikaltimą, taip pat susijusį su seksualine prievarta. Peržiūrėję savo kartoteką ir palyginę ekspertų pateiktas išvadas, pareigūnai iš karto „išskaičiavo" ir sulaikė Arturą L.
Nužudymo tyrėjai turi duomenų, jog nužudytoji mergina vartojo narkotikus ir dažnai atvykdavo į čigonų taborą.
Nužudė, nes priešinosi
Apžiūrėję lavoną ekspertai nustatė, kad mergina pasmaugta, diržu nuplaktos ir sužalotos kojos, siaubingai suknežinta galva. Kalbama, kad jai buvo išdurtos ir akys, bet pareigūnai šio fakto nekomentuoja.
Įtariama, kad nepilnametis merginą žagino bei seksualiai prievartavo, tačiau, matyt, auka priešinosi, todėl ir buvo taip žiauriai su ja susidorota.
Manoma, kad anksčiau tirta, bet nutraukta seksualinio prievartavimo byla, kurioje figūravo Arturas L., greičiausiai bus atnaujinta.
Į teismą atvežtas jaunuolis iš pradžių buvo nusiteikęs gana agresyviai – keikė, kad jį filmuoja ir fotografuoja. Tačiau posėdžio metu, kai buvo svarstoma, kokią kardomąją priemonę skirti, įtariamasis elgėsi ramiai ir tvirtino lankąs mokyklą, todėl esą negalima jo suimti. Teisėjui paklausus, kokią mokyklą lanko ir kada joje paskutinį kartą buvo, Arturas L. taip ir nepajėgė prisiminti.
Motina irgi už grotų
Beje, jaunuolio motina Lionė L. (52 m.) jau ne kartą teista už narkotikų platinimą ir sukčiavimą. Paskutinį kartą, lygiai prieš metus, policijos pareigūnai, gavę signalą, kad vyksta prekyba kvaišalais, atliko kratą jos namuose ir aplink juos. Šalia namo, žemėje, buvo rasta užkastų psichotropinių vaistų tablečių, plastikinis indelis ir maišelis, kuriuose buvo paruošta 18 vienetų lankstinukų su heroinu. Taip pat moters namuose rastos ir svarstyklės kvaišalams sverti, ir priemonės narkotikų fasavimui bei apie 2500 litų smulkiomis kupiūromis.
Motinai sėdus į kalėjimą, jos mažamečiai vaikai buvo išvežti į vaikų globos namus, o Arturas glaudėsi tabore tai pas vienus, tai pas kitus giminaičius.
Įkalinimo įstaigų pareigūnai tvirtina, jog pastaruoju metu pagausėjo bausmes atliekančių romų tautybės asmenų. „Tačiau čigonų bendrija labai rūpinasi savo žmonėmis, dažnai lanko, remia finansiškai“, – sakė pareigūnai.
Vienas lauke – ne karys
Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato, kurio teritorijoje ir yra čigonų taboras, viršininko pavaduotojas Robertas Daugėnas įsitikinęs, jog Vilniaus čigonų taboro problemų viena policija išspręsti negali – tam būtina ir daugelio kitų institucijų bei žinybų pagalba. „Tai tarsi slibinas, kuriam nukirtus vieną galvą išauga dar kelios, – taip čigonų taboro problemas įvardijo viršininko pavaduotojas. – Tačiau nusikaltimų statistika rodo, kad narkotikų „verslas“ vis dėlto pamažu menksta, nors ir per lėtai."
Kai 2010 metais buvo sustiprintos policijos pajėgos, šalia taboro kvaišalus vartojusių sulaikytų narkomanų skaičius šoktelėjo iki 3122 per metus. O 2011 metais buvo nustatyta 1442 kvaišalų pirkimo ir vartojimo atvejų.
„Per šių metų 4 mėnesius tokių asmenų sulaikėme 364, – teigė R. Daugėnas. – Mūsų pareigūnai nuolat stebi, kas vyksta tabore ir jo prieigose. Štai neseniai Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas čigonų tabore atliko vieną stambiausių policijos operacijų, kai po kratų buvo sulaikyta 30 narkotikais prekiavusių čigonų, surasta daugybę pardavinėti paruoštų kvaišalų dozių. Dirbo apie 120 sostinės policijos pareigūnų – patruliai, kriminalistai, į pagalbą buvo pakviesta mobili kuopa, kinologai su šunimis."
Nuodingos priemaišos
R. Daugėno nuomone, problemos neįmanoma išspręsti vien tik policinėmis priemonėmis – prekeivių sulaikymu ar narkomanų vaikymu. „Kai mes pradedame juos spausti, čigonai ima plėšikauti, sukčiauti, – aiškino pareigūnas. – Be to, taboro gyventojai labai greitai persiorientuoja ir prisitaiko prie policijos darbo laiko ir taktikos.“
Iškyla ir dar viena problema. Siekdami atstatyti prarastą pelną, narkotikų prekeiviai heroino miltelius maišo su viskuo, kas tik pakliuvo – narkomanai miršta jau ne tik nuo kvaišalų, bet ir nuo nuodingų priemaišų. Pernai liepą šalia taboro buvo aptikti dviejų jaunų narkomanų lavonai. Vaikinai mirė dėl nuodingų priemaišų kvaišaluose.
Narkomanų mirtys šalia taboro – ne naujiena pareigūnams. O heroino perdozavusių narkomanų šalia taboro esančiuose miškeliuose randama nuolat.
Į globos namus
Pasak R. Daugėno, narkotikus tabore dažniausiai platina moterys. „Visos jos turi vaikų. Sulaikius šias moteris, iškyla problema, kur dėti jų vaikus, – sakė R. Daugėnas. – Jau apie 30 tokių narkotikų prekeivių vaikų apgyvendinome vaikų globos namuose."
Pareigūnas tvirtino, kad patirtis rodo, jog motinos dažnai pasinaudoja savo vaikais tarsi priedanga, jau nuo penkerių metų siunčia juos platinti narkotikų. „Taip auginama nauja narkotikų platintojų karta, – teigė R. Daugėnas. – Suaugusiuosius suimame, o į jų vietą stoja vaikai, todėl su Vaiko teisių apsaugos tarnybomis sutarta imtis priemonių – mažuosius apgyvendinti kuo toliau nuo tokių „pagundų“. Štai ir vasario mėnesį, kai buvo suimta 30 romų, net 14 taboro vaikų buvo išvežta į vaikų globos namus, o 4 pasiėmė giminaičiai.“
Griauna statinius
Sutvarkyti šią miesto piktžaizdę pirmasis ėmėsi Vilniaus meras Artūras Zuokas. Prieš aštuonerius metus jo iniciatyva buvo nugriauti 5 savavališkai pastatyti čigonų būstai. Nugriautų statinių šeimininkai ėmė bylinėtis teismuose, padarytą žalą įvertinę net 5 su puse milijono litų. Po keletą metų trukusio teismų maratono jiems iš savivaldybės pavyko prisiteisti 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Kirtimų čigonų tabore stovi apie 100 pastatų, bet tik vienas jų – daugiau nei prieš 60 metų – pastatytas legaliai.
Šių metų vasarį vėl buvo nugriauti 3 savavališkai pastatyti būstai čigonų tabore. Iš pradžių čigonai dar bandė sugraudinti griovėjus, tačiau vėliau ramiai sutiko su siūlomomis sąlygomis: viena šeima persikėlė į socialinį būstą, kita – į kitą pastatą tame pačiame tabore, o trečia – prisiglaudė pas giminaičius.
Valstybinė teritorijos planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra nustačiusi ir daugiau savavališkos statybos atvejų – surašyta 12 savavališkos statybos aktų. Tų pastatų savininkai įpareigoti pašalinti savavališkų statybų padarinius.
Neseniai įvairių institucijų atstovai buvo susirinkę į bendrą pasitarimą ir svarstė taboro problemas. „Atvirai pasakius, vien tik 2011 metais taboro gyventojams išmokėta per 1 mln. litų pašalpomis, – sakė R. Daugėnas. – Manau, vieną kartą reikėtų nustoti nuolaidžiauti čigonams ir visoms institucijoms imtis realių priemonių. Jau minėjau, kad užfiksuota dešimtys atvejų, kai atsakomybės už narkotikų platinimą norintys išvengti suaugusieji siunčia savo mažamečius vaikus – kurjerius – perduoti perkamus kvaišalus ir paimti pinigus. Žodžiu, jau nuo mažų dienų auginama nauja narkotikų prekeivių karta."
TIK FAKTAI
Gyvenamąją vietą Vilniaus tabore yra deklaravę 500 žmonių, tačiau nuolat ten gyvenančiųjų yra apie 400. 170 iš jų – vaikai.
Šiuo metu bausmę atlieka 25 taboro moterys ir 8 vyrai.
Per trejus ateinančius metus Lietuva ketina skirti 5,458 mln. litų čigonams integruoti. Už šiuos pinigus planuojama šviesti čigonus ir puoselėti jų kultūrą, tradicijas.
Čigonai mokykloje mokosi vidutiniškai 6–7 metus, per kuriuos baigia penkias klases. Ketvirtadalis čigonų yra mokęsi tik pradinėje mokykloje ir baigę 1–4 klases.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto duomenimis, 2011 metais 64,6 proc. apklaustų šalies gyventojų nenorėjo gyventi čigonų kaimynystėje.
A. ŽUTAUTIENĖ
