Vienas iš Kauno „Žalgirio“ dublerių lyderių Tauras Jogėla sutiko pasidalinti mintimis apie Europos čempionatą, klubinį sezoną bei rinktinės sirgalius.
Lietuvos nacionalinę (iki 16 metų) rinktinę atvedęs iki finalo tauragiškis teigė, jog šio čempionato finalo, kuomet teko žaisti perpildytoje halėje, niekada neužmirš.
T. Jogėla yra vienas jauniausių žaidėjų Kauno „Žalgirio“ dublerių ekipoje. Jis NKL lygoje vidutiniškai pelno 10,92 taško, atkovoja 5,1 kamuolio, atlieka 1,4 rezultatyvaus perdavimo bei yra trečias pagal naudingumą komandoje.
– Taurai, šią vasarą Europos U16 čempionate iškovojote sidabro medalius. Nors iš pradžių tik maža dalis tikėjo Jūsų sėkme, tačiau sugebėjote prasibrauti iki finalo. Kokie įspūdžiai išliko iš šio čempionato?
– Nors pradžia čempionato ir buvo labai sunki, bet nuo pat pradžių tikėjome savo jėgomis, kurias pasitikrinome Suomijoje, Olimpiniame festivalyje. Be tikėjimo nebūtų galbūt pavykę laimėti sidabrą. Visas čempionatas paliko geriausius įspūdžius – nuo jo organizavimo, sirgalių, stiprių varžovų...
– Lietuvos nacionalinėje rinktinėje buvai neabejotinas lyderis. Dublerių komandoje, nors ir esi vienas iš lyderių, tačiau statistiniai rodikliai kiek prastesni. Ar sunku rungtyniauti prieš penkeriais, dešimt ar net dar daugiau metų turinčius žaidėjus?
– Visų pirma, buvo labai sunki vasara tiek fiziškai, tiek emociškai, kuri pareikalavo daug jėgų ruošiantis čempionatui kaip ir pats čempionatas. Galbūt dar nespėjau atgauti reikiamos formos, kurią buvau pasiekęs vasarą, nes praktiškai neturėjau jokio poilsio.
O kas dėl vyresnių varžovų, tai, be abejonės, yra sunkiau rungtyniauti, nes visgi jie vyrai. Jie ir fiziškai stipresni, ir jų patirtis didesnė daug ką reiškia.
– Kokius tikslus Kauno „Žalgirio“ dublerių komanda yra išsikėlusi šiame sezone?
– Pirmiausia patekti į atkrintamąsias varžybas.
– Po pirmųjų ketverių rungtynių buvote iškovoję dvejas pergales, tačiau vėliau patyrėte penkis pralaimėjimus iš eilės. Kokios pagrindinės šių pralaimėjimų priežastys?
– Manau, kad komandos nestabilumas. Vienas varžybas galime sužaisti labai gerai, o kitas prastai. Gal ir pasijaučia patirties trūkumas, o patirtis ateina daug žaidžiant varžybų ir sunkiai treniruojantis.
– Ne paslaptis, kad ši dublerių komanda yra paskutinis etapas patenkant į pagrindinę Kauno „Žalgirio“ sudėtį. Ar nesijaučia konkurencija bei įtampa tarp komandos žaidėjų? Kokie santykiai vyrauja komandoje?
– Žinoma, konkurencija yra, bet nemanau, kad sveika konkurencija yra blogai. Tai kiekvieną žaidėją skatina tobulėti ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Santykiai komandoje yra draugiški.
– 2007/2008 metų sezone Kauno „Žalgirio“ dubleriai aktyviai buvo palaikomi „Green White Boys“ vaikinų, tačiau dėl pagausėjusių Kauno „Žalgirio“ rungtynių skaičiaus ir tuo pačiu laiko stokos tiek praeitame, tiek šiame sezone jiems palaikymą teko nutraukti.
Štai paskutinėse rungtynėse dublerių žaidimą stebėjo vos 30 žmonių. Ar labai trūksta komandai palaikymo? Ką tau pačiam reiškia žaisti, kai komanda yra aktyviai palaikoma?
– Be abejo, kiekvienam krepšininkui malonu jausti sirgalių palaikymą. Tai įkvepia, suteikia daugiau jėgų ir pasitikėjimo. Rinktinės sirgalių niekada neužmiršiu, tai buvo neapsakomas jausmas žaisti perpildytoje halėje.
– Vieni karjeros viršūne laiko NBA, kitiems užtenka ir Eurolygos. Ką pats laikytum savo karjeros viršūne?
– Apie NBA aš kol kas negalvoju. Aš manau, kad didelė garbė Europoje yra žaisti Eurolygoje, nes tai jau didelis įvertinimas kaip krepšininko.
Gediminas Marazas
