Vyriausybės priimtas nutarimas iš AB „Lietuvos dujos“ perimti magistralinių vamzdynų valdymą sukėlė didžiųjų bendrovės akcininkių – Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „A ON Ruhrgas“ – nepasitenkinimą.
Vasaros pabaigoje jos laišku pagrasino dujų tiekimo Lietuvai trikdžiais, o lapkričio 26 d. ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, lankydamasis Berlyne, iš tribūnos piktinosi Lietuvos Vyriausybės sprendimu. Kaip susiklosčiusią padėtį regi Lietuvos politologai? „Ekonomika.lt“ kalbina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją doc. dr. Tomą Janeliūną.
– Rusai supyko ne juokais. Ar tai gali Lietuvai grėsti, pavyzdžiui, nauju dujų kainų pakėlimu ar tiekimų sutrikdymu?
– Dujų tiekimo nutraukimas būtų ypač kraštutinė priemonė. Kažin ar apskritai kam būtų iš to naudos. O dėl kainų ir šiandien „Gazprom“ į derybas nesileidžia – nustato vienpusiškai tokias, kokių jiems reikia.
Pastaruoju metu kyla ir naujų veiksnių. Pirmiausia tai Lietuvos pastangos pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT). Tai ir „Gazprom“ gali stabdyti nuo pernelyg radikalių priemonių. Juk kuo daugiau jis spaus, kuo aukštesnes kainas nustatys, tuo daugiau bus Lietuvos pastangų ir motyvų statyti SGDT. Manau, „Gazprom“ tai supranta, ir galvodamas apie ilgalaikes perspektyvas bandys išsaugoti ne tik Lietuvos, bet tam tikra prasme ir kitų Baltijos valstybių rinkas, kad būtų konkurencingas ir pastačius terminalą.
Visi šie žaidimai rodo, kad „Gazprom“ nepatenkintas vamzdynų atskyrimu, nes kol neatskirti nuo „Lietuvos dujų“ vamzdynai, tol išlieka galimybė blokuoti dujas iš terminalo.
– Sutikime, nekaip atrodo padėtis, kai akcininkas (šiuo atveju Vyriausybė), kuris valdo vos 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, vienašališkai nusprendžia, kaip tvarkyti bendrovės turtą.
– Šiuo atveju tai ne akcininkų, o Vyriausybės reikalas. ES direktyvą su trečiuoju dujų paketu turi įgyvendinti vyriausybės, o ne dujų kompanijos. Todėl nuspręsti turi Vyriausybė, kad ir kiek akcijų ji turi. Būtų galima tai daryti subtiliau, paieškojus kompromisų su didžiaisiais akcininkais. Tai būtų savotiškas užkulisinis žaidimas. Tačiau, kiek suprantu, Vyriausybė nenori panašių susitarimų ar tartis dėl kompensacijų. Gal būtent dėl to kyla toks „Gazprom“ nepasitenkinimas.
– Panašu, kad Lietuva gali tapti savotišku lakmuso popierėliu tikrinant ES solidarumą. Pavyzdžiui, su kuo Vokietija – su ES narėmis Baltijos valstybėmis ar su Rusija?
– Jei „Gazprom“ iš tiesų imsis šantažo, atskyrus vamzdynus nuo „Lietuvos dujų“, reikės visos ES reakcijos, nes tai ne vienašališkas vienos Vyriausybės sprendimas, o bendros ES politikos įgyvendinimas. Šiuo atveju ES vadovai turėtų aiškiai paremti Lietuvos poziciją, net jei kokios nors trečiosios jėgos galėtų turėti veto teisę ES direktyvoms įgyvendinti. Tokiu atveju kiltų klausimas, kiek iš viso efektyvi ES autonomija ir ar ji gali būti sužlugdoma komercinių struktūrų. Šia prasme Lietuvos atvejis gali būti išbandymas, ir ne tik ES solidarumo, bet ir visos energetinės politikos efektyvumo.
Akivaizdu, kad labai daug kas ES vyksta „po kilimu“. Net tai, kad ir Vladimiras Putinas ne kur nors kitur, o Vokietijoje išreiškė nepasitenkinimą, rodo, kad ir pačioje Europoje yra nemažai lobistinių interesų, kuriems nepatinka ES direktyva ir kurie patirs nuostolių skaidant monopolijas. Manau, didžiosios Europos dujų kompanijos („Ruhrgas“, „Gaz de France“ ir pan.) nesuinteresuotos didinti konkurenciją ir ES viduje. Šia prasme V. Putinas, matyt, patenka į vieną gretą su tais lobistais. O tai, kad jis tampa savotišku „Gazprom“ lobistu, tarsi patvirtina, kad „Gazprom“ yra Kremliaus valdoma įmonė, kuriai gali būti atstovaujama pačiu aukščiausiu lygiu.
Galime sulaukti didesnių kainų
Kęstutis Daukšys, Seimo narys:
Klausiate, ar teisi Vyriausybė, vienašališkai, nepasitarusi su akcininkais, nusprendusi nuo „Lietuvos dujų“ atskirti magistralinius vamzdynus? Ji gali padaryti viską, nes valdo Lietuvos turtą ir yra už jį atsakinga. Abejoju, ar nuspręsti atskirti nuo „Lietuvos dujų“ magistralinius vamzdynus, prieš tai nesusitarus su akcininkais, buvo teisinga, nes galime sulaukti gerokai didesnių dujų kainų ir kitų negerų dalykų. Reikia visą laiką protingai galvoti.
Lietuvos pozicija kažkodėl pasikeitė
Eugenijus Maldeikis, ekonomistas, buvęs europarlamentaras:
Kai buvo rengiamas trečiasis energetinis paketas, Lietuvos pozicija buvo taikyti išimtį šalims, turinčioms vieną tiekėją. Nežinau, kodėl ši pozicija pasikeitė, juolab kad nėra jokių ekonominių Vyriausybės priimto sprendimo apskaičiavimų. Politine prasme toks žingsnis gali destabilizuoti padėtį. Energetinio saugumo taip tikrai nepasieksime. O tai, kad nebuvo tartasi su dviem didžiausiais akcininkais, atstovaujančiais itin galingam kapitalui, rodo mūsų politikų nemokšiškumą. Žiūrėti vien į Briuselio dokumentų raidę nėra didelis argumentas.
