Nors Kauno „Žalgirio“ arena jau ištuštėjusi, tačiau koridoriuose skamba vaikų juokas. Tai Kauno klube rungtyniaujančio puolėjo Tremmello Dardeno vaikai, kurie tėtį lydi į kiekvienas rungtynes.
„Mano šeima pirmą kartą taip ilgai bus šalyje, kurioje žiemą taip šalta“, – pokalbį su Balsas.lt pradeda krepšininkas. Prieš atvykdamas į Kauną, jis rungtyniavo ten, kur daug šilčiau – Ispanijoje, todėl „lietuviška“ žiema sportininko šeimą šiek tiek stebina.
Grįžkime į jūsų vaikystę. Kada ir kodėl susidomėjote krepšiniu? – paklausėme T. Dardeno.
Krepšinis į mano gyvenimą atėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Tai natūralu, nes Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikai auga stebėdami tokias sporto šakas kaip amerikietiškas futbolas, beisbolas, be abejo, krepšinį. Kur pasisuksi, visur buvo sportas. Tik reikėjo išsirinkti, o aš išsirinkau krepšinį. Stebėdavau NBA varžybas – Čikagos „Bulls“ rungtynes, nes ten rungtyniavo Michaelas Jordanas. Tikriausiai nesu dar matęs tokio atletiško sportininko kaip jis. Laisvalaikiu taip mėgstu žiūrėti krepšinio rungtynes ir pasisemti kažko naujo. Iki šiol esu didelis amerikietiško futbolo sirgalius, tačiau didesni jausmai – krepšiniui.
Į Lietuvą Jus taip pat atlydėjo ir šeima. Ar tiesa, kad jūsų vaikai lanko lietuvišką mokyklą?
Žinoma, man be jos būtų labai sunku. Turiu du sūnus: penkerių ir dviejų metų. Vyresniojo sūnaus vardas – Tremmellas jaunesnysis, o pagrandukas – Noah. Kadangi amerikietiška mokykla yra tik jūsų sostinėje – Vilniuje, tad tenka vyresnėlį vesti į lietuvišką mokyklą. Kol kas jis nesiskundžia. Anglų kalbos jam tenka mokytis papildomai. Kiekvieną dieną jis mokosi po dvi valandas gimtosios kalbos. Tremmellas supranta truputį ir lietuviškai.
Praėjusį sezoną rungtyniavote Malagos „Unicaja“ komandoje. Ką žinojote apie Kauną ir Lietuvą prieš atvykdamas čia rungtyniauti?
Žinojau tokius legendinius Lietuvos krepšininkus kaip Arvydą Sabonį ir Šarūną Marčiulionį, nes jie kažkada rungtyniavo NBA. Lietuviai be galo myli ir išmano krepšinį. Visi juo domisi. Prieš atvykdamas čia žinojau, kad tai populiari sporto šaka Lietuvoje. Gera atvykti į šalį, kurioje krepšinis toks mylimas, kaip ir Amerikoje. Nežinau, koks lankomumas krepšinio rungtynių kituose miestuose, bet Kaune – patys matome. Be to, praėjusį sezoną vilkėdamas „Unicaja“ marškinėlius žaidžiau tiek prieš „Žalgirį“, tiek prieš brolius Lavrinovičius, tiek prieš Rimantą Kaukėną, todėl daugumą komandos draugų jau buvau sutikęs. Praėjusią savaitę kaip tik mačiau filmą apie jūsų šalies krepšinio istoriją – „Kita svajonių komanda“.
Šių metų „Žalgirio“ komandoje yra religija besidominčių krepšininkų. Jūs taip pat domitės religija, tiesa?
Prieš kiekvienas varžybas meldžiuosi. Mano žmona taip pat mėgsta skaityti ir studijuoti Bibliją. Kaskart besimelsdamas padėkoju Dievui, kad galiu žaisti krepšinį. Stengiamės sustiprinti savo dvasinius pasaulius. Iš tikrųjų esu giliai tikintis ir viską, ką darau gyvenime, dedikuoju Jėzui Kristui. Stengiuosi, kad jis būtų patenkintas mano darbais ir esu dėkingas jam už visas suteiktas galimybes.
Kada pradėjote domėtis religija?
Prieš daugiau nei penkerius metus, kai gimė mano vyriausias sūnus.
Kai vilkėjote „Unicaja“ komandos marškinėlius, teko žaisti su „Žalgiriu“. Ką atsimenate iš tų dviejų mačų?
Abi rungtynės buvo labai įnirtingos ir įdomios. Malagoje tada mums pergalei prireikė pratęsimo. Kaune atsilikinėjome visas rungtynes ir sugebėjome prisivyti „Žalgirį“. Tačiau šis mačas man įstrigo atmintyje dėl sulaužyto nykščio. Taip pat negalėjau nepastebėti ypatingos atmosferos arenoje. Tai neabejotinai gražiausia ir geriausius sirgalius turinti arena, kurioje esu žaidęs per visą savo karjerą.
Jūs „Žalgirio“ sirgalius vis stebinate savo dėjimais į krepšį. Kada pirmą kartą „įkrovėte“ kamuolį į krepšį?
Nepatikėsite, bet tai padariau būdamas beveik 160 centimetrų, kai man buvo penkiolika. Dažnai treniruotis man padėdavo tėtis. Tuo metu buvo vasara ir žaidėme kartu su juo. Tiesiog įsibėgėjau ir „įdėjau“. Nuo to laiko nepalikdavau aikštelės to nepadaręs. Buvo geras jausmas, juk vaikas dar buvau. Iki šiol negaliu patikėti, kad man pavyko.
„Žalgiris“ šį sezoną demonstruoja aukšto lygio krepšinį. Ką manote apie komandos žaidimą?
Žaidžiame gerai, demonstruojame gerą krepšinį. Gaila, bet ne visada padarome viską, ką galime. Manau, dar nesame pasiekę aukščiausio žaidimo lygio. Reikia įdėti nemažai darbo treniruojantis, o aikštelėje – stipriai susikoncentruoti tik į žaidimą. Jei būsime stiprūs tiek gindamiesi, tiek puldami – rungtynes laimėsime. Tikiu, kad galime nuveikti kažką didingo. Svarbiausia tikėti, kad galime daug ko pasiekti. Treneris visada akcentuoja gynybą, nes pataikyti galime visi, tačiau reikia mokėti ir apsiginti.
Kaip manote, kas galėtų šį sezoną laimėti Eurolygą?
„Žalgiris“ gali laimėti Eurolygą ir tai sakau labai rimtai. Jaučiu, kad nuveiksime kažką „ypatingo“. Biblija moko visus savo tikslus sakyti garsiai ir aš tai darau. Tikiu, kad galime laimėti. Mes turime talentą, gerą trenerį, einame teisinga linkme. Pirmame etape daug ką nustebinome. Nuvykome į Madridą – pralaimėjome, nuvykome į Atėnus – pralaimėjome, tačiau sunkiausia dar prieš akis. Galime patekti tarp keturių geriausių Europos komandų. Svarbiausia – laimėti atkrintamosiose varžybose. Jeigu ten pralaimėsi – viskas baigsis. Negalime pamiršti tokių komandų kaip „Real“, CSKA ir, žinoma, „Barcelona“. Jie žaidžia aukšto lygio krepšinį. Tačiau turime visas galimybes.
Rungtynės su Atėnų „Panathinaikos“ ir Madrido „Real“ komandomis pralaimėtos paskutinėmis sekundėmis. Ar tai lėmė susikoncentravimo stoka?
Abejos rungtynės buvo labai sunkios. Tai aukščiausios klasės komandos. Turėjome progą abi jas įveikti, jų namų tvirtovėje. Tačiau parodėme ir metėme iššūkį vienoms geriausių Europos komandų. Nelengva juos nugalėti jų pačių aikštėje – kovėmės iki paskutinių akimirkų ir tai teigiamas bruožas. Kai pralaimi dramatiškas rungtynes vieno taško skirtumu, mačo pabaigoje net smulkios detalės turi didelę reikšmę: neatsikovoti kamuoliai gynyboje, prarasti kamuoliai. Mes turime progą prieš juos laimėti namuose.
Kokia atmosfera komandoje? Susitinkate su komandos draugais po treniruočių?
Visada jaučiame vienas kito palaikymą. Kai pralaimime, galite stebėti, kas vyksta ant atsarginių žaidėjų suolelio: bandome užsivesti, padrąsinti vieni kitus. Treniruočių metu vyresni komandos nariai niekada negaili patarimų, o jaunesni netgi įkvepia užsidegimu. Daugiausiai laiko praleidžiame aikštėje. Kiekvienas turi skirtingus pomėgius, nori pabūti su šeimomis ir artimaisiais, todėl dažniausiai susimatome tik treniruojantis ar žaidžiant.
Ką mėgstate veikti laisvalaikio metu?
Be galo mėgstu žiūrėti filmus. Kai mano vaikai mokykloje, su žmona kartu nueiname į kiną. Studijuoju Bibliją, stengiuosi kuo mažiau išnaudoti energijos, nes ją turiu atiduoti aikštelėje. Mėgstame su šeima kur nors nueiti pavalgyti. Mano vaikai dievina boulingą. Stengiuosi, kuo daugiau laiko praleisti su šeima ir savo vaikams būti tėčiu.
Mėgstate žiūrėti NBA varžybas?
Dievinu tai. Kiekvienas amerikietis, kuris žaidžia krepšinį, tikisi gauti auksinį bilietą ir žaisti NBA. Tu matai kaip žaidžia Lebronas Jamesas, Kobe Brayntas, Chrisas Paulas, Blake'as Griffinas, Kevinas Durantas ir bandai iš jų kažko išmokti. Jų žaidimas kitoks ir nesvarbu, kur būsi Amerikoje ar Kinijoje, tačiau tai aukščiausias krepšinio lygis.
Kuris iš komandos draugų yra geriausias Jūsų draugas?
Oliveris Lafayette‘as. Mūsų žmonos puikiai sutaria ir tai yra mums abiems pirmas sezonas Kaune. Puikiai sutariame ir vienas kitam padedame.
TIK FAKTAI
T. Dardenas praėjusį sezoną vilkėjo Malagos „Unicaja“ marškinėlius. Taip pat yra rungtyniavęs Belgijos, Australijos ir Prancūzijos lygose. Eurolygoje vidutiniškai pelno po 9,3 taško per rungtynes bei atkovoja po 3,3 atšokusio kamuolio.
