Lietuva su saugia atsarga atitinka visus stojančioms į euro zoną šalims taikomus Mastrichto kriterijus ir šią savaitę Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks išvadą apie Lietuvos konvergenciją ir atitikimą Mastrichto kriterijams. Visgi apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria euro įvedimui, nes mano, jog tai turės neigiamų pasekmių – kainos išaugs ir sumažės jų perkamoji galia. Latvijos pavyzdys rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos, o kainų augimas šiek tiek paspartėjo tik kai kuriuose paslaugų sektoriuose.
Ar Latvijoje kainos augo sparčiau nei Lietuvoje? Anksčiau atliktas Lietuvos banko tyrimas parodė, kad dėl apvalinimo ir kitų veiksnių vienkartinis kainų augimas po euro įvedimo gali svyruoti apie 0,2–0,3 procento. Europos Komisijos vertinimu, panašią įtaką kainoms euro įvedimas galėjo turėti ir Latvijoje. Mes taip pat turime galimybę stebėti, kaip po euro įvedimo kito kainos Latvijoje. Lyginant 2013 metų gruodžio ir šių metų balandžio duomenis, Latvijoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 1,4 procento. Tuo tarpu Lietuvoje jos pasistiebė mažiau – 0,6 procento. Lietuvoje prie lėtesnio kainų augimo prisidėjo ir su euru nesusiję veiksniai. Pavyzdžiui, per 4 mėnesius dėl aršios konkurencijos tarp mobiliojo ryšių operatorių komunikacijos paslaugų kainos sumažėjo net 4,2 procento.
Tačiau svarbu yra ir tai, kad daugiausiai išsiskyrė ne pirmojo būtinumo prekių kainų pasikeitimai. Latvijoje maisto kainos per minėtą laikotarpį išaugo 2,5 proc., o Lietuvoje – vos 0,5 procentinio punkto mažiau, tai yra, 2 procentais. Tuo tarpu būsto aptarnavimo, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos abiejose šalyse augo vienodai – po 0,5 procento. Kaip ir buvo tikėtasi, euro įvedimas daugiausiai įtakos galėjo turėti poilsio ir kultūros bei viešbučių bei restoranų paslaugų kainoms. Jos Latvijoje atitinkamai augo 1,6 proc. ir 2,1 proc., o Lietuvoje – traukėsi 0,5 proc. ir augo 0,6 procento. Taigi euro įvedimo įtaka bendram kainų augimui buvo nedidelė, o labiausiai pastebima buvo ne pirmojo būtinumo paslaugų sektoriuose.
Ar pagrįsta baimė, kad įvedus eurą sumažės gyventojų perkamoji galia? Kainų augimas yra tik viena medalio pusė. Svarbu palyginti ir tai, kaip keičiasi gyventojų pajamos ir jų perkamoji galia. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis bruto atlyginimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013-aisiais, išaugo 3,7 procento. Atlyginimai augo beveik tiek pat, kiek ir prieš ketvirtį, nepaisant to, jog prieš metus vidutinį atlyginimą pastebimai kilstelėjo net 17,8 proc. nuo sausio išaugusi minimali alga. Realus neto atlyginimas išaugo net 4 proc., nes didėjo neapmokestinamas pajamų dydis.
Latvijoje pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimai augo 7,7 proc., o realus neto darbo užmokestis pasistiebė net 9,1 procento. Tiesa, atlyginimų augimui įtakos turėjo minimalaus atlyginimo didinimas, o realus neto darbo užmokestis augo ir dėl mažėjusių socialinio draudimo įmokų bei didesnio neapmokestinamų pajamų dydžio. Visgi, pirmąjį šių metų ketvirtį, nepaisant šiek tiek spartesnio kainų augimo, Latvijos dirbančiųjų perkamoji galia išaugo žymiai daugiau nei Lietuvos. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagerėjo ne visų latvių finansinė padėtis – gaunančių fiksuotas socialines išmokas perkamoji galia sumažėjo.
Latvijos gyventojai, lygiai taip pat kaip ir dabar lietuviai, prieš įvedant eurą buvo nusiteikę skeptiškai. Prieš euro įvedimą darytos apklausos duomenimis, net 83 proc. gyventojų teigė, kad jie nerimauja, jog dėl euro įvedimo bus keliamos kainos. Visgi įvedus eurą, nemaža dalis gyventojų įsitikino, kad nuogąstavimai dėl spartaus kainų augimo buvo nepagrįsti. Jau po euro įvedimo darytos apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei kas trečias (36 proc.) Latvijos gyventojas pastebėjo, kad kainos buvo konvertuotos teisingai. 13 proc. gyventojų teigė, kad kainos konvertuotos neteisingai dažnai arba labai dažnai, o 33 proc. – kad jos perskaičiuotos neteisingai tik kartais.
Dar iškalbingesnis faktas yra tai, kad daugiau nei pusė (57 proc.) gyvenančiųjų euro zonoje mano, jog euro įvedimas buvo naudingas jų šaliai. Galvojančiųjų priešingai – beveik dvigubai mažiau (33 proc.).
Balandžio mėnesį Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 88 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euro įvedimas (daugiausiai dėl augsiančių kainų) turės neigiamų pasekmių. Tačiau stebint tiek latvių, tiek kitų euro zonos šalių pavyzdžius matyti, kad įvedus eurą daugelis žmonių greičiausiai pakeis savo nuomonę, o baimės pasirodys buvusios nepagrįstos bent jau iš dalies. Tuo tarpu euro įvedimas leis verslui, valstybei ir patiems gyventojams pigiau skolintis, o šaliai greičiausiai taps lengviau pritraukti taip reikalingų tiesioginių užsienio investuotojų, kurie kurs geriau apmokamas darbo vietas.
