Keleri metai tarp neregių ir „Swedbank“ besitęsiantis konfliktas pasiekė apogėjų – medžiaga dėl banko vykdomos diskriminacijos atsidūrė teisme.
Jeigu manęs paklaustų patarimo, kur neverta laikyti pinigus ar kurio banko paslaugomis nesinaudoti, neabejodamas įvardyčiau banką, kurį vertėtų aplenkti per atstumą, – pasakyčiau „Swedbank“, – neslėpdamas pasipiktinimo dėl banko vykdomos diskriminacijos, kalbėjo vienas regėjimo sutrikimą turinčių žmonių.
Neregius prilygina neraštingiesiems
„Swedbank“ taisyklės dėl neraštingų, neregių ir kitų asmenų, dėl fizinio trūkumo ar ligos negalinčių pasirašyti sandorių aptarnavimo banko padaliniuose tapo nesibaigiančių ginčų objektu. Neregiams atstovaujantis teisininkas, advokatas Anatolijus Novikovas banko politiką neregių atžvilgiu vadina diskriminacine.
„Jų taisyklės ne tik diskriminuoja neregius ir silpnaregius, bet ir žemina jų garbę bei orumą. „Swedbank“ prilygina šiuos žmones neraštingiems, o tai neatitinka tikrovės. Daugelis neregių yra išsilavinę, turi aukštąjį išsilavinimą“.
A.Novikovas vardijo taisyklių punktus, kurie, jo nuomone, yra diskriminacinio pobūdžio. Pasirodo, neregys be savo įgaliotinio ir notaro patvirtinto įgaliojimo negali atsidaryti sąskaitos banke. Tokia pat tvarka galioja ir sudarant sandorius, elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo srityje, taikomi specialūs apribojimai per dieną galimų pasirašyti pajamų ir išlaidų operacijų sumoms.
Tyrė lygių galimybių kontrolierė
Pirmąjį regėjimo negalią turinčių žmonių skundą Lygių galimybių kontrolierių tarnyba gavo dar 2006 m. Tuomet buvo pasiūlyta nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo srityje. Tačiau „Swedbank“, tuo metu dar vadinęsis „Hansabanku“, liko kurčias ir aklas demonstruodamas ne tik aroganciją, bet ir ignoruodamas Lietuvos institucijų sprendimus. Po metų kontrolierė vėl gavo skundą dėl akliesiems ar regėjimo negalią turintiems asmenims nustatytų apribojimų gauti grynuosius pinigus banke. Neregių atstovas advokatas A.Novikovas suskaičiavo iki dešimties įvairių skundų dėl „Swedbank“ diskriminacinės veiklos.
Viename skundų Kaune gyvenantis Vytautas Girnius rašo: „Kai norėjau pervesti pinigus iš savo sąskaitos į kito žmogaus sąskaitą, banke manęs neaptarnavo. Nieko negelbėjo mano bandymas paaiškinti, kad galiu pasirašyti, visada pats savarankiškai pasirašau įvairius dokumentus, pats esu pasirašęs savo pase. Man buvo patarta kreiptis į notarą ir patvirtinti įgaliojimą, kuriuo būtų pavesta kitam asmeniui pasirašyti pinigams pervesti reikalingus dokumentus. Taigi buvau priverstas susirasti regintį žmogų, jį atitraukti nuo darbo, grūstis eilėje pas notarą, patvirtinti įgaliojimą, vėl eiti į banką ir tik tuomet, įgaliotiniui už mane pasirašius, pinigai buvo pervesti į kitą sąskaitą. Pavėlavau pervesti pinigus 5 dienas. Dėl tokio neteisėto, diskriminuojančio banko elgesio patyriau ne tik turtinių nuostolių, bet ir buvau įskaudintas, dvasiškai sukrėstas dėl savo negalios“.
Gina visų neregių teises
Giedrių Stoškų būtų galima vadinti vienu energingiausių kovotojų ne tik už savo, bet ir visų neregių teises. Vyrui nebuvo leista iš savo į žmonos sąskaitą pervesti 7000 litų. G.Stoškus įsitikinęs, kad bankas šiurkščiai pažeidė jo teises, nes joks teismas nėra pripažinęs jo neveiksiu ar apribojęs veiksnumo. Jo teigimu, neregiai yra veiksnūs žmonės, patys galintys nuspręsti, ar pasitikėti banko darbuotoju, ar ne. Teisininko išsilavinimą turintis vyras stebisi, kad bankas vis dar tęsia regėjimo negalią turinčių asmenų diskriminavimą suteikiant paslaugas ir neatsižvelgia į teisminę praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nagrinėjant analogiškas bylas, kuriose konstatuojama, kad neregiai gali patys pasirašyti sudaromus sandorius.
Kovos iki galo
G.Stoškus įsitikinęs, kad „Swedbank“ tęsia regėjimo negalią turinčių asmenų diskriminavimą: neregiams neteikiamos bendrosios banko paslaugos, neregių parašas laikomas juridiškai niekiniu, nepaisant to, kad kitose valstybinėse ir verslo įstaigose bei institucijose neregių parašai yra pripažįstami teisėtais. Ir tai dar ne viskas. Nors ir padidintas, tačiau išliko grynųjų pinigų išėmimo dienos limitas. Neišduodamos visiems kitiems žmonėms prieinamos mokėjimo kortelės, o vietoj jų išduodamos kortelės su apribota atsiskaitymo funkcija prekybos ir paslaugų įmonėse. G.Stoškus įsitikinęs, kad šios funkcijos apribojimas trukdo neregiams įgyvendinti savo, kaip vartotojo, teises. Vyrą kovoti įkvėpė ir lygių galimybių kontrolierės sprendimas kreiptis į „Swedbank“ ir siūlyti pakeisti egzistuojančią tvarką taip, kad regėjimo negalią turintiems žmonėms jų pageidavimu būtų sudarytos vienodos galimybės kartu su reginčiais žmonėmis naudotis banko teikiamomis paslaugomis.
Kokia išeitis?
Neregių teisininkas, advokatas Anatolijus Novikovas mato tik vieną išeitį – jis siūlo „Swedbank“ pakeisti banko taisykles ir nutraukti neregių diskriminavimą: „Neregiai turi negalią, bet jie nori jaustis visaverčiais, neprašo jų gailėtis. Prašoma yra tik vieno – nediskriminuoti bei suteikti vienodas teises, kaip ir kitiems banko klientams. Bankininkai tik imituoja, kad rūpinasi negalią turinčiais klientais. Visus dokumentus galima pateikti Brailio raštu. Bankui tereikėtų įsigyti apie tūkstantį litų kainuojantį spausdintuvą. Bankas ima mokesčius už bet kurią operaciją, tad dalis jų gali būti skirta klientų aptarnavimui gerinti. Pavyzdžiui, nemažai farmacininkų dirbtinai nekuria problemos bei ant savo vaistų pakuočių užrašo vaisto pavadinimą ir Brailio raštu.“
Tačiau „Swedbank“ įsitikinęs, kad neregių nediskriminuoja. Bankui atstovaujantis advokatas Dalius Baranauskas jau spėjo pagarsėti genialia fraze, kuri daug ką pasako apie banko tikrąjį veidą: „O ar jie taip pat jaučiasi diskriminuojami, kad negali dalyvauti olimpiadoje, o dalyvauja parolimpiadoje?“
Reikėjo siekti kompromiso
Arminas Lydeka, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas:
Mano pozicija vienareikšmiška – jokia diskriminacija negalima. Gavęs skundą perdaviau jį lygių galimybių kontrolierei Aušrinei Burneikienei. Susidarė įspūdis, kad neregiai vertinami skirtingai nei kiti asmenys. Kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad kai kurie skundo faktai yra pagrįsti. Daug kalbėjausi su neregių atstovais ir „Swedbank“ vadovu. Banko atstovas teigė, kad kai kurie apribojimai taikomi dėl pačių neregių saugumo. Sakiau, kad reikia ieškoti susitarimo. Visą laiką tikėjau, kad bus rastas kompromisas ir abi šalys susitars. Deja, nesusikalbėjimas – akivaizdus. Gaila. Paskutinį žodį tars teismas.
Pinigai turi atpažinimo ženklus akliesiems
Audrius Misevičius, Lietuvos banko valdybos narys:
Komercinių bankų veiksmų aptarnaujant klientus, vykdant su jais sudarytas sutartis teisinis vertinimas, sutarčių aiškinimas ar komercinių bankų bei jų klientų tarpusavio ginčų sprendimas pagal įstatymus nepriskirti Lietuvos banko kompetencijai. Jeigu vartotojas mano, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, ginčą gali spręsti kreipdamasis į paslaugų teikėją (komercinį banką) ar Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o tokius ginčus sprendžia teismas. Lietuvos bankas yra suinteresuotas, kad kredito įstaigų įvaizdis būtų kuo geresnis, nes tai priklauso nuo paslaugų kokybės, galimybių jomis naudotis visiems visuomenės nariams, taigi ir neįgaliesiems. Bankai turi vykdyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo reikalavimus. Visi cirkuliuojantys litai turi atpažinimo ženklus akliesiems.
Vytautas Masalskis
