Skandinavijos koncerno BBH valdomai didžiausiai mūsų šalies alaus bendrovei "Švyturys-Utenos alus" pasiūlyta į Japoniją tiekti šviesųjį "Vienna Amber" klasės alų "Ekstra".
Šį pasiūlymą Lietuvos bendrovė gavo vasario pradžioje su oficialia Lietuvos dalyvaudama Japonijoje vykusių Lietuvos dienų bei Nepriklausomybės 85-ųjų metinių minėjime ir dabar jį analizuoja.
Kas pateikė pasiūlymą konkrečiai lietuviško alaus rūšiai eksportuoti, "Švyturys-Utenos alus", laikydamasis konfidencialumo, nedetalizuoja. Pasak bendrovės, viešnagės Japonijoje metu buvo užmegzti kontaktai su tenykščiais didmenininkais, alaus daryklomis, tarp jų rinkos lydere "Asahi", atskirais verslininkais.
"Kadangi tai buvo pirmoji ne tik "Švyturio-Utenos alaus", bet ir apskritai Lietuvos aludarių prezentacija Japonijoje, kol kas sunku pasakyti, kurie kontaktai ir kiek jų virs eksporto kontraktais. Į šią rinką nėra lengva patekti. Joje technologinis lygis yra labai aukštas, todėl dabar tiriame technines specifikacijas", - Eltai sakė "Švyturio-Utenos alaus" atstovas ryšiams su visuomene Dainius Smailys.
Pernai alaus bendrovė eksportavo 120 tūkst. dekalitrų alaus, arba apie 20 kartų daugiau negu užpernai (6 tūkst.). Ji šiais metais aktyviai ieško naujų eksporto rinkų. Į Latviją ir Estiją "Švyturys-Utenos alus" daugiausiai eksportuoja pagal licenciją verdamą "Carlsberg" alų, o savų prekinių ženklų produkciją - į JAV, Airiją ir Didžiąją Britaniją. Japonija kaip galima eksporto rinka yra vertinama teigiamai, kadangi ten vienas gyventojas per metus išgeria vidutiniškai 56 litrus alaus, o šalyje gyvena beveik 130 mln. gyventojų.
Tarp lietuviškų alaus daryklų pagal eksportą pirmauja besijungiančios Panevėžio "Kalnapilio" ir "Vilniaus tauro" bendrovės, kurias valdo Danijos "Brewery Group".
"Švyturio" "Ekstra" ir "Utenos" alus japonams buvo pateiktas per priėmimą Tokijo Imperatoriškajame viešbutyje, kuriame buvo surengtas koncertas ir paminėtos Lietuvos nepriklausomybės 85-osios bei dvišalių santykių 80-osios metinės. Priėmime dalyvavo Japonijos vyriausybės nariai, parlamentarai, užsienio šalių ambasadoriai, Japonijos verslo ir kultūros atstovai - daugiau kaip 160 įtakingų Japonijos politikos ir verslo atstovų, lietuviškas alaus ragautas ir kituose renginiuose.
"Susidomėjimas "Švyturio" ir "Utenos alaus" daryklų produkcija buvo didžiulis", - teigė "Švyturio -Utenos alaus" rinkodaros direktorius Mindaugas Šeštokas. Pasak jo, japonai iškart puikiai įvertindavo mūsų gaminamo alaus skonines savybes ir tuoj pat domėdavosi apie galimybę įsigyti jo Japonijoje.
"SIC rinkos tyrimų" duomenimis, Lietuvos gyventojai "Švyturio" ir "Utenos" aludarių produkciją laiko alaus pramonės gaminiais, labiausiai vertais nacionalinio pasididžiavimo.
Bendrovė "Švyturys-Utenos alus" per praėjusius metus pagamino 129,925 mln. litrų alaus - 27 proc. daugiau nei užpernai ir užėmė 49,5 proc. visos Lietuvos alaus rinkos.
Į UAB pertvarkytos alaus bendrovės įstatinis kapitalas yra 118 mln. litų, didžioji jo dalis priklauso BBH.
Pernai bendrovės "Švyturys-Utenos alus" apyvarta išaugo iki 279,9 mln. litų, arba 16,7 proc. - užpernai buvo 239,9 mln. litų. Šiemet įmonė apyvartą planuoja padidinti iki 300 mln. litų. Šis augimas siejamas su naujų produktų atsiradimu - prognozuojama, jog tai gali būti ne tik naujos alaus rūšys.
ELTA
