Ar žinote, kad mūsų kaimynės Estijos pakrantę supa daugiau nei pusantro tūkstančio salų? Jos visos skiriasi dydžiu, kraštovaizdžiu, kultūra ir istorija. Vienas būdų pažinti Estijos salas – keliauti švyturių taku. Aplankę įspūdingiausius salų švyturius, pažinsite dar neregėtą romantiškąją Estiją.
Kelionę geriausia pradėti Estijos sostinėje Taline. Čia, pačiame miesto centre, stovi Šv. Olafo bažnyčia, vietinių dar vadinama „Viduramžių švyturiu“. Ilgą laiką bažnyčia buvo aukščiausias pastatas Europoje, nuo kurios bokšto viršūnės pažvelgti į miestą plūsdavo būriai gyventojų ir miesto svečių.
Tahkuna – švyturys iš Paryžiaus 160 km nuo Šv. Olafo bažnyčios nutolęs kitas ne mažiau įspūdingas statinys – vienas aukščiausių Estijos švyturių – Tahkuna. 43 metrų aukščio kelrodis Hiiumaa salos pakrantėje stovi nuo 1871 metų, kai Rusijos caras jį įsigijo pasaulinėje Paryžiaus architektūros parodoje. Įdomu tai, kad Tahkuna švyturys buvo pagamintas tame pačiame fabrike kaip ir garsusis Eifelio bokštas.
Švyturys išsiskiria savo dizainu. Jo bokšto korpuse įrengta originali šviesos instaliacija: mažyčiai bokšto langeliai apklijuoti spalvotais filtrais, pro kuriuos besiskverbianti šviesa įspūdingai nušviečia šaltą ir grubų metalinį jo interjerą. Netoli Tahkuna švyturio gausu praėjusio šimtmečio istoriją menančių vietų: karo muziejus, nuskendusio kelto „Estonia“ memorialas ar artilerijos įtvirtinimų liekanos pakrantėje.
Kõpu – švyturių tėvas Vienas seniausių pasaulio švyturių – Kõpu – taip pat stovi Hiiumaa saloje, už 40 kilometrų nuo Tahkuna švyturio. Be ilgesnių pertraukų Kõpu švyturys veikia nuo pat 1531 metų. Pastatyti šį 12 tūkst. tonų sveriantį, 36 metrų aukščio akmeninį milžiną užtruko net 26 metus. Seniausias Baltijos jūros švyturys šviesos spindulį iškelia į 102,6 metrų aukštį, dėl to yra matomas iš labai toli. Kõpu švyturys laikomas sėkmės, ilgaamžiškumo ir stiprybės simboliu, todėl jį sužadėtuvėms renkasi dažnas įsimylėjėlis.
Kiipsare švyturys – Pizos bokšto antrininkas Hiiumaa salos pietuose, Reheselja miestelyje, galėsite patogiai persikelti į Saremos salą. Didžiausiu Europoje meteorito krateriu garsėjančioje saloje laukia ne tik daugybė pramogų (švenčiamos alaus, jūros, pilių, dviračių ir kitos šventės), čia galėsite aplankyti ir išskirtinį, pasvirusį Kiipsare švyturį. Jis pakrypęs net 15 laipsnių kampu, todėl vadinamas garsiojo Pizos bokšto broliu. Saloje švyturys stovi nuo 1933 metų. Anksčiau nuo kranto jį skyrė daugiau nei 100 metrų, deja, laikui bėgant kranto linija priartėjo ir dabar vanduo skalauja švyturio pamatus. Nors iki šio švyturio pėsčiomis teks paeiti apie 10 kilometrų, įspūdžiai tokio žygio tikrai verti.
Kihnu švyturys atviras lankytojams po 17 metų pertraukos Kelionė nuo Saremos iki Kihnu salos truks apie dvi valandas. Kihnu sala žinoma visame pasaulyje, tai – šokių, muzikos ir žaidimų tėvynė, kuri nuo 2003 metų yra įtraukta į UNESCO nematerialaus žmonijos paveldo sąrašą. Vienas iš jos kultūros palikimų yra Kihnu švyturys. Po 1996 metų rekonstrukcijos jis buvo uždarytas, tačiau vėl atvėrė duris lankytojams. Nuo švyturio viršūnės atsiveria stulbinanti panorama: uolėtos pakrantės ir jūros toliai. Apsilankę švyturyje užsukite į dar vieną visai greta Kihnu esančią Muhu salą. Ji garsėja įspūdingais kraštovaizdžiais ir gausiu etnografiniu palikimu.
Nuo Muhu iki Estijos žemyninės dalies – vos keli kilometrai. Pakrantėje įsikūręs Parnu kurortas – šių metų Estijos vasaros sostinė. Ten linksmybės nerimsta nei dieną, nei naktį, tad romantišką kelionę švyturių taku galima baigti Parnu.
