Šiemet vasarą kalbant apie sveiką žmogaus svorį, pagrindinis dėmesys vis dažniau skiriamas „energijos balanso lygčiai“. Tai yra idėja, kad antsvoris kaupiasi, kai suvartojamas maistas, paprastai matuojamas kalorijomis, viršija organizmo energijos sunaudojimą. Ir nors nutukimo poveikis sveikatai yra gerai dokumentuotas, ryšys tarp mirtingumo nuo COVID-19 ir kūno masės indekso, viršijančio 30, neabejotinai skatina suskubti ir kovoti su vis didėjančiu viršsvoriu, rašo theconversation.com.
Tačiau pažvelgus į dietų ir sveikatos kampanijų istoriją, turėtume priminti, kad svorio augimo tikrovė yra sudėtingesnė. Dėl to kyla klausimų, ar sutelkiant dėmesį į įprastas dietas, kuriomis siekiama sumažinti energiją paprasčiausiai skaičiuojant kalorijas, tikrai galima tinkamai spręsti pandemijos metu priaugto kūno svorio problemą.
Kaip rodo lieknėjimo elgesio tyrimai po 1945 m., Jungtinėje Karalystėje lieknėjimo dietos pirmiausia išpopuliarėjo, kai normavimas pakeitė klestinčią vartojimo kultūrą ir prabangą šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Įprasti svorio metimo režimai iš pradžių buvo sutelkti į angliavandenių vartojimo apribojimą. Tačiau septintojo dešimtmečio pabaigoje daug plačiau paplito mažai riebalų turintys metodai ir kalorijų skaičiavimas.
Tuo pat metu mokslininkai vis labiau pradėjo nerimauti dėl kūno svorio ir širdies ligų ryšių. Buvo pradėti tyrimai, dokumentuojantys žalingą nutukimo poveikį, pavyzdžiui, „Framingham Heart Study“ arba „Build and Blood Pressure Study“. Ir nors rodikliai vis dar buvo palyginti nedideli, septintojo dešimtmečio pabaigoje susirūpinimas buvo toks, kad 1967 m. buvo įkurta Nutukimo asociacija (Obesity Association).
Nepaisant didėjančio dėmesio šioms sveikatos problemoms ir dietų laikymosi, nuo septintojo dešimtmečio visame pasaulyje, ypač vakarų šalyse, žmonių svoris auga. Pasaulio nutukimo lygis dabar yra beveik tris kartus didesnis nei 1975-aisiais.
Galite manyti, kad atsižvelgiant į šiuos pokyčius padidėjo ir kalorijų, kurias suvalgė JK žmonės, kiekis. Bet 1950–2000 m. JK nacionalinė maisto apklausa surinko begalę duomenų ir iš pažiūros paradoksalūs apklausos duomenys rodo, kad kalorijų vartojimas pokario metais iš tikrųjų sumažėjo, net ir padidėjus nutukimo lygiui.
Šis akivaizdus prieštaravimas yra susijęs su riebalų padidėjimu nacionalinėje mityboje nuo septintojo dešimtmečio vidurio. Lygiagrečiai pasikeitus mitybai britai taip pat tapo sėslesni nei bet kada anksčiau, pavyzdžiui, nuo 1950-ųjų pradžios labai išaugo automobilių paklausa ir padaugėjo motorinių kelionių. Tai rodo, kad svorio metimas nėra vien tik bandymas sumažinti kalorijų kiekį. Turime atsižvelgti į platesnį vaizdą apie tai, kas vyksta žmonių gyvenime.
Ta pati problema buvo pabrėžta pandemijos metu. Pavyzdžiui, Maisto standartų agentūros ataskaitoje apie maistą pandemijos metu pabrėžiama, kad per pirmąjį karantiną didesnė dalis gyventojų pirko produktus vietinėse parduotuvėse, vartojo namuose pagamintus patiekalus ir pranešė, kad maitinasi sveikiau. Ataskaitoje nustatyta, kad dėl darbo iš namų ir atostogų schemų, atsirado daugiau laiko maisto gaminimui. Ir vis dėlto daugelis vis tiek priaugo svorio.
Realybė yra tokia, kad papildomas laikas, kurį suteikia galimybė dirbti namuose karantino metu, dažniausiai gali būti susijęs su žmonėmis, kurie uždirba daugiau. Nesaugaus maisto lygis, taip pat namuose praleisto laiko trūkumas būtų trukdęs daugeliui mažesnes pajamas turinčių žmonių rinktis panašų sveiką maistą.
Atsižvelgiant į vis didėjantį nutukimą, per pastaruosius 70 metų dėmesys dietoms akivaizdžiai pasirodė bergždžias. XX amžiuje buvo šimtai dietų, kurios žadėjo daug, bet niekam nepavyko – nuo duonos ar bulvių nevalgymo iki 500 kalorijų per dieną. Tačiau šiandien visuomenės sveikatos kampanijos vis dar transliuoja tą pačią, supaprastintą žinią – priversti žmones suvartoti mažiau kalorijų.
Nuo 1998-ųjų, kai nutukimas buvo pripažintas visuomenės sveikatos prioritetu, buvo padaryta labai maža pažanga. Nutukimas nėra sąmoningas gyvenimo būdo pasirinkimas, bet nuolatinio dėmesio individualiems sprendimams ir sveikatai trūkumas. Idealiu atveju, svorio padidėjimo problema pandemijos metu turėtų paskatinti mus persvarstyti įprastus svorio metimo metodus ir daugiau dėmesio skirti pagrindinėms priežastims ir integruotiems metodams.
Žmonės per karantiną storėjo ir Lietuvoje
Auga ne tik susirgusiųjų koronavirusu skaičius, bet ir iš namų dirbančių ar besimokančių tautiečių svoris. Medikai sako, kad karantino metu priaugusių svorio padaugėjo net trečdaliu ir žmonės jau turėtų susiimti. Sporto klubų atstovai antrina – lietuviai per mažai vaikšto ir sportuoja. Kiek svorio priaugo lietuviai ir kodėl jie nustojo judėti?
Vilniaus Vingio parke atrodytų, veiksmo netrūksta: žmonės bėgioja, vaikšto, mankštinasi. Tačiau parke sutikti tautiečiai pripažįsta, kad, iš tikrųjų, pasivaikščioti išeina retai, o dažniausias kelionės tikslas karantino metu – šaldytuvas:
„Visada reisas: darbo stalas-šaldytuvas.“
„Labai pastebėjome ir svarstyklės mums tą primena.“
„Visada norisi šaldytuvą dažnai atsidaryti.“
Dėl karantino metu priaugto svorio į gydytojus kreipiasi žmonės ne tik dėl savo, bet ir vaikų priaugtų kilogramų. Medikai pastebi, kad vaikų, priaugusių svorio, yra šiek tiek daugiau nei suaugusiųjų, mat ne visi jie atlieka mokytojų paskirtus fizinio lavinimo pratimus. Vietoje to renkasi pramogas telefone ar kompiuteryje.
Žmonės pamiršta, kad būnant namuose jie valgo lygiai taip pat arba daugiau, kaip ir įtemptai dirbant įprastomis sąlygomis, tačiau sukauptos energijos neišeikvoja, nes juda mažiau nei judėtų dirbdami biure. Tiek suaugę, tiek vaikai turėtų sunerimti, jei į mėnesį priauga 3-4 kilogramus.
„Kadangi svorio augimas yra labai klastingas, mes namuose vaikštome su laisvalaikio drabužiais, kurie yra daug laisvesni, ir, staiga, kai jau reikia apsirengti darbo rūbus, pastebime, kad ne visada galime į juos įlysti. Tai reikėtų labai į tai atkreipti dėmesį, ką mes valgome“, – sako „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Praeito karantino metu lietuviai priaugo vidutiniškai apie 3 kilogramus per mėnesį. Manoma, kad pasibaigus dabartiniam karantinui skaičiai bus panašūs. Balandį atliktas tyrimas parodė, kad 60 procentų apklaustųjų pradėjo daugiau gaminti namuose, tačiau apie 40 procentų pradėjo daugiau užkandžiauti, o ir suvalgomos porcijos padidėjo net 40 procentų.
Nors dietologai džiaugiasi, kad karantino metu lietuvių mitybos įpročiai kinta: jie suvalgo daugiau žuvies, šviesios arba raudonos mėsos, daržovių, tačiau ir saldumynų neatsisako.
„Jų pirkimas komercinių sumažėjo, tačiau namuose jų gamyba padidėjo, iki 60 procentų atsakė tyrimų dalyvių, kad jie pradėjo gaminti daugiau sausainių, saldainių, kepinių įvairiausių namuose, ir, na, akivaizdu, kad ir dėl to tas svoris galėjo kažkiek didėti“, – pasakoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.
Dėl gyventojų sveikatos sunerimę ir sveikatingumo klubų atstovai. Anot jų, 100-ai tūkstančių sportavusių klubuose, turėjo persikelti į viešąsias erdves, vaikščioti ar sportuoti parkuose, bet žmonės tiesiog nustojo judėti ir mankštintis, jų fizinio aktyvumo lygis nukrito net trečdaliu.
„Fizinio aktyvumo duomenys kelia nerimą. Tai žmonės galėtų sportuoti lauke, galėtų sportuoti namie, tačiau, iš tikrųjų, faktiškai nelabai to daro. „Google mobility“ paskelbė duomenis, kurie, lyginant su žiemos mėnesiais, reiškia irgi šalti, ne patys aktyviausi metų mėnesiai, yra 30 procentų blogiau šiuo metu negu tada“, – teigia Lietuvos sveikatingumo klubų atstovas Vidmantas Šiugždinis.
Vingio parke sutiktos moterys pritaria, kad lauke vaikšto labai retai, trumpai ir vos kelis kartus per savaitę. O pagrindinė to priežastis yra koronaviruso baimė: „Pačiom neužsikrėsti ir kitų neapkrėsti.“
O štai sporto prekių pardavėjai džiaugiasi pardavimų šuoliu: sporto prekių inventoriaus karantino metu buvo nupirkta 2,5-3 kartus daugiau lyginant su pernai. Žmonės labiausiai perka smulkius sporto reikmenis: svarmenis, gumas, kilimėlius, girutes, bet ar išties sportuoja namuose, yra sunku pasakyti. Sporto reikmenimis prekiaujantis Tadas sako, kad kol kas prekių dar yra, bet kaip bus ateityje – neaišku.
„Patys gamintojai irgi, ta prasme, jau ir gi išpardavę prekių metams į priekį, ir va tas pirmas karantinas, jisai realiai kokiems metam, gal netgi dviem metams sujaukė viso pasaulio sporto rinką. Tai realiai treniruoklių kažkokių nusipirkti yra ganėtinai problematiška. Jeigu kažkas kažką gauna, tai jie dažniausiai per dieną arba per dvi būna išskirstomi“, – kalbėjo sportuok.lt atstovas Tadas Dumbravas.
Dietologai pataria planuotis, ką valgysite nuo ryto iki vakaro, susiplanuoti netgi dienos užkandžius. Taip pat planuoti reikėtų ir savo judėjimą: 3-4 kartus per savaitę po 30-60 minučių turėti vidutinės fizinės veiklos. Ji lemia ne tik fizinę, bet ir emocinę gerovę, kuri, pasak medikų, turi įtakos ir svorio augimui, mat viena iš pagrindinių „karantininio“ antsvorio priežasčių – emocinis valgymas.
