Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai pasakyta – gerai besimokantiesiems laiduojamas nemokamas mokslas.
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostata teigia, kad studijos turi būti vienodai prieinamos kiekvienam pagal sugebėjimus. Lietuvoje reikia esminės aukštojo mokslo reformos, kad būtų išsaugota studijų kokybė, diplomų vertė ir rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai.
Kasmet reformos: abiturientai gąsdinami vis nauja baigiamųjų egzaminų tvarka, mokytojai skundžiasi neplanuotai didinamais krūviais ir netolygiai didėjančiais atlyginimais, studentams ramybės neduoda besikeičianti mokėjimo už mokslą tvarka. Kada sustos šis nesibaigiančių reformų ratas?
Ne vienas jaunuolis po iškilmingo diplomo įteikimo su palengvėjimu atsidūsta ir su užuojauta žvelgia į Alma Mater duris dar tebevarstantį studentą. Jis puikiai žino, kad reformų keliu vis judanti švietimo mašina pastariesiems pateiks daug netikėtumų, kurie dažniausiai tik pasunkins kelią išsvajoto diplomo link.
Kas slepiasi po skambia fraze?
Vakarų Europos šalyse 1 mln. gyventojų tenka vidutiniškai vienas valstybinis universitetas, o Lietuvoje 3 mln. gyventojų yra 22 universitetai, net 15 jų – valstybiniai. Valstybinio finansavimo didinimo tempai gerokai lėtesni nei studentų daugėjimo rodikliai, todėl dabar bandoma eiti lengviausiu, bet ne perspektyviausiu, keliu: Lietuvos aukštųjų mokyklų finansavimo problemas spręsti verčiami studentai, savo lėšomis turintys padengti studijų išlaidas. Tačiau reikia esminės aukštojo mokslo reformos, kad būtų išsaugota studijų kokybė, diplomų vertė ir rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai.
Studijų apmokestinimo Lietuvoje šalininkai vadovaujasi prielaida, kad mokesčio už studijas įvedimas skatintų studijų kokybę. Tačiau nutylima grėsmė, kad mokesčio įvedimas įteisins komercinį požiūrį į diplomus ir vers būsimus studentus skaičiuoti, kurios mokyklos diplomą jie pajėgs įpirkti, nes studijų prieinamumas taps priklausomas ne tik nuo asmens sugebėjimų.
Vilniaus Universitete 2008–2009 m. nustatytomis kainomis brangiausios yra bakalauro pakopos odontologijos studijos Medicinos fakultete: per metus – 17671 Lt. Už biotechnologijos studijas per metus reikia mokėti 4227 Lt, ekonomikos – 4636 Lt, o už anglų kalbos – 5041 Lt. Šiaulių kolegijoje norintiesiems įgyti žemės ūkio technologijos specialybę per metus teks pakloti 4800 Lt, o studijuojantiesiems statybą – 4680 Lt. Kalbant apie magistrantūros studijas, studijuojantys savo lėšomis ir Vilniaus universiteto žurnalistikos magistro laipsnį norintys įgyti asmenys turi per metus sumokėti 6000 Lt. Studijuojantiesiems magistrantūros studijų pakopoje Vilniaus universitete fizikos fakultete už metus teks sumokėti 12317 Lt, medicinos fakultete antrosios pakopos studijos kainuoja 14550 Lt. Sumos verčia susimąstyti, ar statistinė vidutines pajamas gaunanti ir kelis studijuojančius vaikus turinti šeima gali sumokėti už savo atžalų studijas?
Pataisos – į pataisas
Buvo nemažai ginčytasi, kokia turėtų būti aukštojo mokslo reforma, kokie universitetų valdymo ir finansavimo modeliai, tačiau visus ginčus nutildė Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas. KT dar kovą išaiškino, kad Konstitucijai prieštarauja keletas Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų. Seimas pataisė įstatymą ir leido aukštosioms mokykloms pačioms spręsti, kiek studentų priimti, ir kiek šie turės mokėti už mokslą. Partijos pasirašė susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos. Bet iki šiol nėra patvirtintos aukštojo mokslo strategijos, kurią suskubta rengti atėjus naujam švietimo ir mokslo ministrui. Tad, regis, reformuojamės be jokios krypties.
Birželį Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, kuriomis pakeistos jo nuostatos, prieštaraujančios Konstitucijai. Priimtas įstatymas numato, kad gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams laiduojamas nemokamas mokslas. Tik po Prezidento veto sugebėta įteisinti Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, kuri numato, kad gerai besimokantys studentai yra tie, kurių semestro rezultatų vidurkis ne mažesnis nei aštuoni balai, o visi, kurie patenka už šios ribos, yra potencialūs mokėtojai už mokslą. Be to, Seime registruota Aukštojo mokslo įstatymo pataisa, kad gerai besimokantys studentai yra tie, kurie neturi akademinių įsiskolinimų. Šiems naujiems švietimo reformos sprendimams įgyvendinti iš biudžeto papildomai reikės rasti 32 mln. Lt, tačiau per pastaruosius keletą metų švietimui skiriama lėšų dalis sumažėjo nuo 6,1 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5,2 proc. BVP... Sąmyšį kelia ir klausimas, nuo kada pradėti taikyti pastarąją įstatymo pataisą, mat teisininkai išsiaiškino, kad ji negali būti taikoma atgaline data, tad apmokestinti studentus, kurių vidurkis ne mažesnis nei aštuoni balai bus galima tik po pirmos sesijos.
Kas mokės už mokslą?
Aukštojo mokslo įstatymas leidžia, kad pažymį, kuris lems, ar studentas moka už mokslą, nustatytų pačios aukštosios mokyklos. Šitaip apsispręsta pasitarus su rektoriais ir studentų organizacijomis. Tačiau žinome, kad studijų programos yra labai įvairios. Humanitarinių mokslų sektoriuje studentų pažangos vidurkis gali būti 8 ar 9, o gamtos mokslų – chemijos arba matematikos, kur tikrai yra sunkiau – rezultatas gali būti prastesnis. Muzikos akademijoje yra apie 80 proc. gerai besimokančių studentų, o Vilniaus Gedimino technikos universitete – 9,1 proc. Vadinasi, už mokslus teks mokėti beveik visiems tiksliųjų mokslų studentams, o įmokos už studijas yra nemažos. Tad už mokslus mokės būsimi inžinieriai, biochemikai, fizikai, o humanitarinės ar meninės srities studentai studijuos nemokamai.
Švietimo sistemos užkulisiuose sakoma, kad studijų prieinamumui užtikrinti kuriama efektyvi bankų paskolų sistema, tačiau ne visi studentai norės skolintis. Kai kurie asmenys bus priversti dirbti, tai kenks studijoms ir ribos studijų prieinamumą. Be abejo studentai ir dabar gali gauti paskolas įmokoms už studijas iš Mokslo ir studijų fondo, tačiau gaunamos sumos gali tik iš dalies patenkinanti bakalauro studijų įmokas, o magistro studijoms jos yra pernelyg menkos.
Tad kas vis dėlto mokės už nemokamą mokslą? Manau, galiausiai mokės visa Lietuva. Ir bus sumokėta labai brangiai – ne tik šalies moksline inovacine raida, bet ir ekonominiu nuosmukiu. Neatsakingi valdžios sprendimai gali nuvesti švietimo sistemą į aklavietę ir tada teks viską kurti iš naujo tik dar sudėtingiau – su emigracijos bangos nusiaubtais žmogiškaisiais ištekliais.
Justina Vitkauskaitė
----
(Keturiasdešimt aštuntas numeris Darbo partijos rinkiminiame sąraše - Šiaulių Dainų vienmandatėje apygardoje kandidatuojanti Justina Vitkauskaitė.)
