Koalicijos „Darbo partija + jaunimas“ programoje ypač daug dėmesio skiriama švietimui, kultūrai, jaunimo politikai. Galbūt todėl, kad šiose srityse išties yra daug bėdų. Švietimo srityje dirbu 22 metus. Per šį laikotarpį daug kas pasikeitė, tačiau švietimo reforma neleistinai užtruko.
Paklausus pedagogo, ar jį tenkina šitokia švietimo politikos eiga, jis tik gūžteli pečiais ir, suprantama, – tyli. Ne nuo atėjusių į valdžią politikų turėtų keistis reformos kryptis. Seneka yra pasakęs, kad kai nežinai į kokį uostą plauki, joks vėjas nėra palankus. Kai neturi aiškios strategijos, tik viziją – jokios reformos nepadės. Besižvalgydami po svečias šalis ir bandydami kopijuoti jų ugdymo patirtį, dažnai pamirštame, kad esame saviti. Ne viskas mums tinka, be to, ar turi tikti? Turėjome pakankamai aukštą žinių lygį, dabar – tik jų liekanas...
Naudodamiesi informacijos gausa vaikai ištisas dienas praleidžia prie kompiuterio ir neskaito knygų, mažai juda, tampa pikti ir irzlūs. Taigi tikėdama, jog švietimas ne deklaratyviai skelbiamas prioritetine sritimi, bet iš tikrųjų šitoks yra, tapusi Seimo nare, dėčiau daug pastangų, kad mažiau ginčytumės, o daugiau dirbtume dėl bendro tikslo – mūsų vaikų ateities. Tik išsilavinęs žmogus yra saugus, galinti kūrybiškai išreikšti save ir kurti SAVO šalies ateitį.
Visus Lietuvos piliečius raginu rinkimų dieną ateiti prie balsadėžių. Būdami pasyvūs, bėgame nuo atsakomybės. Nesiteisinkime, kad vis tiek niekas nepasikeis. Pirmiausia keiskimės patys.
