„Viena priežastis yra tai, kad visuomenės akyse ši profesija ilgus metus yra neprestižinė. Grubiai pasakysiu: patriarchalinėje visuomenėje tai yra bobų darbas. Kitas dalykas – tam darbui labai reikalinga kantrybė, ko vyrams dažnai trūksta. Trečioje vietoje – atlyginimas: nors mokytojų algos ir nėra pačios mažiausios, bet kartais yra toks stereotipas, kad šis darbas yra mažai apmokamas ir vyras, norėdamas išlaikyti šeimą, neva turi dirbti kitus darbus”, - kalbėjo A. Jurgelevičius.
Užburtas ratas
Eurostato duomenimis, Lietuva taip pat patenka tarp valstybių, kuriose dirba daugiausiai vyresnio amžiaus pedagogų – 50-mečiai ir vyresni mokytojai Lietuvoje sudaro 42,1 procento visų dirbančiųjų. A. Jurgelevičiaus teigimu, taip atsitinka todėl, kad jaunimą atbaido pedagogo alga bei tikimybė gauti mažą darbo krūvį.
„Pedagogų atlyginimas yra santykinai mažas jauniems. Antras dalykas, nėra garantijų, kad jie gaus didesnį darbo krūvį. Iš kitos pusės, vyresnieji mokytojai nesuinteresuoti, kad ateitų jauni, nes jie laikosi įsikibę savo darbo vietų, nes tai yra jų pragyvenimo šaltinis. Mokytojams labai sunku keisti profesiją – tai toks uždaras ratas gaunasi“, - kalbėjo A. Jurgelevičius, pridėdamas, kad tik 5-6 proc. pedagogines studijas baigusių jaunuolių nueina į mokyklas.
Didžiausias iššūkis patiems pedagogams, jo teigimu, yra pakeisti požiūrį į mokinį ir santykius su jais, nes dabar ne vienas dar sovietiniais laikais pradėjęs dirbti mokytojus meną neva gerus laikus, kada mokinys sustodavo ir sustingdavo prieš mokytoją. Dabar, pažymi A. Jurgelevičius, pagarbą reikia užsitarnauti.
Reikalauja motiniškų savybių
A. Pitrėnienė nurodė, kad vyrai mokytojo profesijos nesirenka ne tik dėl atlyginimo, o ir dėl sunkaus, motiniškų savybių reikalaujančio darbo:
„Čia ne tik reikia atlikti misiją, bet reikia kai kada būti mama, kai kada reikia išgirsti, pastebėti pasikeitimus, pasikalbėti – taip iš dalies atsiranda motiniškos funkcijos. Labai būtų gerai, kad būtų ir vyrų, ir moterų daugiau mažiau per pusę, nes taip sustruktūruota visuomenė – vyras, moteris, vaikai, tai taip mokykla priartėtų prie tos šeimos modelio”,- kalbėjo ministrė.
Ji taip pat pažymėjo, kad vyrams mokytojo specialybėje trūksta galimybės daryti karjerą, o vyrams juk norisi lyderiauti: „Bendrajame ugdyme nėra tiek daug laiptelių daryti karjerą. Yra mokytojas, gali patatpi metodinio ratelio pirmininku, gali tapti pavaduotoju. Kaita vadovaujančių žmonių švietimo, bendrojo ugdymo sektoriuje Lietuvoje yra labai maža. Kol nebuvo jokio ribojimo – tu savo kvalifikacinius gebėjimus ir kategoriją pasitvirtinti, ir gali būti visą gyvenimą (mokytoju – red.)”, - kalbėjo ministrė.
Tad ji teigia, kad lyderio pastebėjimas, karjeros kelias švietime turi būti ryškesnis, savivaldybėse, mokyklose turi atsirasti daugiau vidurinės grandies specialistų.
Nors ministrė sutinka, kad dabar vyresnio amžiaus pedagogai nenoriai užleidžia savo vietas jaunesnisiems, ji džiaugasi po truputį atsirandančia kartų kaita:
„Yra prognozė, pajudėjimas į priekį, kuris mane džiugina: mokytojų skaičius sumažėjo 2,8 proc., tai yra, 9,5 tūkst. Iš 900 pasitraukusių buvo jau pensinio amžiaus. Į mūsų mokyklas atėjo 120 naujų, jaunų mokytojų”, - teigė A. Pitrėnienė. Anot jos, jeigu ir toliau bus tokia valstybės politika, kada mokytojai galės su maksimaliomis išeitinėmis išeiti į pensiją, daugiau jų taip ir padarys. Nors A. Pitrėnienė sako, kad dabar mokytojai ir nebėra vargšai, tačiau didinti jų algas bent 5 proc. šiais metais bus bandoma:
„Kai buvo sumažintos jų algos per krizę, jos yra neatstatytos, ir tai mes norime padaryti. Dabar ieškome, kad kaip nors iki 5 proc. šiais metais pakelti (algas – red.). Finansų ministerija neskyrė mums šitų lėšų, tai visos viltys, kad svarstymų metu mes tai galėsime pasiekti Seime, nes kito kelio aš nematau“,- kalbėjo ministrė.
Mokiniai – didžiausias džiaugsmas
Klaipėdos „Žemynos“ bei „Ąžuolyno“ gimnazijų informacinių technologijų mokytoja Vaidilutė Žukauskienė, šiemet išrinkta Metų mokytoja, sakė, kad ji pati nėra girdėjusi tokios nuomonės, kad mokytojo darbas būtų nevyriškas. Pasak jos, vyrai šią profesiją aplenkia greičiausiai dėl algos:
„Gal alga jiems atrodo per maža, kad jie galėtų užsidirbti. Jeigu yra nedidelis krūvis, alga yra nedidelė, ir vyrui ji yra gan maža”, - kalbėjo V. Žukauskienė.
Mokytoja teigia, jog yra mokinių, kurie nori būti mokytojais ir klausia jos patarimo. Tada V. Žukauskienė pataria pasiskaičiuoti, ar jie turės šansų rasti darbo vietą. Pasak jos, pagrindinė priežastis, kodėl mokyklose daugiausiai vyresnio amžiaus pedagogų, yra ta, kad mažėjant mokinių skaičiui, mažėja mokytojų darbo krūviai, todėl gauti darbo vietą jaunam žmogui yra sudėtinga.
„Yra daug pakankamai jaunų Informacinių technologijų mokytojų ir jie dar tikrai negreit eis į pensiją. Tad tiems jauniems žmonėms, kurie būtų pasiryžę stoti į tuos mokslus, vargiai pavyktų įsidarbintų, nes šiai dienai mokyklose mokytojų dar nereikia“, - teigė ji.
Metų mokytoja sako šiame darbe nesusidurianti su problemomis, nes ji moko programavimo, o šią sritį pasirenka tik motyvuoti mokiniai. Tad V. Žukauskienė sako, kad jos mokiniai jai teikia didžiausią džiaugsmą ir ji į darbą eina kaip į šventę.
„Jie visada ateina į mokyklą teigiamai nusiteikę, jie įeina į klasę šypsodamiesi. Ta teigiama energija, spinduliuojanti iš mokinių, galiu pasikrauti pati ir kitiems ją dalinti. Tad mokytojo darbas yra labai gražus“, - sakė V. Žukauskienė.
Statistikos agentūros Eurostato duomenimis, iš dirbančių mokomąjį darbą Lietuvos švietimo sistemoje moterys sudarė 81,2 proc. Taip pat Eurostatas skelbia, kad 50-mečiai ir vyresni pedagogai Lietuvoje sudaro 42,1 procento visų dirbančiųjų šioje srityje. Europoje šis vidurkis yra 35,9 procento.
Spalio 5-oji mokytojų diena paskelbta Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO iniciatyva.
