Vasario pabaigoje gali įvykti įspėjamasis 2 val. trukmės švietimo darbuotojų streikas, o nepavykus pasiekti tam tikrų rezultatų, gali grėsti dar vienas neterminuotas mokytojų streikas, tikina Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Pastaruoju metu dėl besikeičiančios demografinės padėties keičiasi ir situacija mokyklose: mažėja mokinių skaičius, o krepšelių vienam mokiniui sistema lemia tai, kad mažėja ir mokyklų finansavimas, todėl nukenčia ne tik mokiniai, bet ir mokytojai.
Pateikė reikalavimus ŠMM
LŠPS pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) kelis reikalavimus: keisti dabartinę bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo tvarką, nustatyti mokytojams 18 kontaktinių valandų pedagoginę normą ir atidėti Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projekto tvirtinimą, kol jam nepritars profesinės sąjungos.
Atsakymo į šiuos reikalavimus profsąjunga nesulaukė ir ėmė reikalauti sudaryti talkinimo komisiją, į ką ŠMM atsakė neigiamai.
Atsakyme teigiama, kad ŠMM „nėra laikoma darbdaviu ar jo atstovu mokytojams, dirbantiems savivaldybių biudžetinėse įstaigose (...) nėra kolektyvinio darbo ginčo šalis“ ir todėl negalinti vykdyti darbdavių ir jų atstovų įsipareigojimų, numatytų LR Darbo kodekse.
Ministerija pasiūlė kurti darbo grupę, bet profsąjunga įvertino tai kaip ministro atsisakymą vesti kolektyvines derybas ir ieškoti kompromisą, bandant pasislėpti teisinių neaiškumų džiunglėse.
Įvertinusi ŠMM atsakymą, LŠPS ketina vasario 9 dieną vyksiančiame neeiliniame suvažiavime siūlyti priimti sprendimą organizuoti švietimo šakos streiką.
Finansavimas naikina kaimo mokyklas
Pasak A. Jurgelevičiaus, dabartinė finansavimo tvarka naikina mokyklas, nes norima provincijose uždaryti mažas mokyklas. „Kaimo vaikams ir miesto vaikams turi būti užtikrintas vienodas ugdymas, naikinant socialinę atskirtį. Vienintelė mokinio krepšelio paskirtis – taupyti švietimui skirtus pinigus, uždarinėjant mažas mokyklas, kurios beveik visos yra kaime“, – sakė jis naujienų portalui Balsas.lt.
Pasak jo, vaikai, norintys tęsti mokslus, privesti važiuoti į dideles mokyklas kituose miestuose, bet, jei paaugliui galbūt nesukeltų didelių problemų pačiam nuvažiuoti kelis, keliolika ar keliasdešimt kilometrų, tai mažiems vaikams šios galimybės smarkiai apribojamos.
„Kaimui mokykla yra tam tikras išlikimo garantas. Be to, mažinant mokyklų skaičių, daugeliu atveju yra netinkama ugdymo kokybė, nes didelėje klasėje mokytis ir išmokti daug sunkiau“, – paaiškino jis.
Nukenčia ir mokytojai
Be to, pašnekovas paminėjo, kad mokytojai taip pat nukenčia: jie priversti dirbti naujoviškais metodais – nepraėję mokymų, kaip dirbti didelėje klasėje. Taip pat nukenčia ir mokytojų atlyginimai.
A. Jurgelevičius patikino, kad valstybė privalo aiškiai pasakyti, kas yra jos prioritetas. Jo manymu, tai galėtų būti arba deklaruojamas kokybiškas švietimas, decentralizuojant ir stengiantis priartinti mokyklą prie mokinių, arba švietimo žlugdymas. Pastaruoju keliu kaip tik einama dabar.
„Gavome formalų atsakymą iš ŠMM, kurio esmė – „ne jūsų reikalas“. Ministerija parodo ir Vyriausybės požiūrį į situaciją. Taip mes traktuojame dabartinę situaciją. Vasario pabaigoje greičiausiai įvyks streikas, o jei ir toliau nieko nesikeis – yra neterminuoto streiko tikimybė“, – planus atskleidė LŠPS pirmininkas.
V. Stundys: streikas nepadės, reikia diskusijos
Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio manymu, didžioji dalis profsąjungos iškeltų reikalavimų – yra tiesiog svarstytini klausimai, kurie sprendžiami derybų ir diskusijų būdu.
„Nemanau, kad šiuo atveju reikalingas streikas. Juo labiau biudžetas yra patvirtintas, vadinasi, yra darbdaviai, kurie turi valstybės deleguotą krepšelį, neviršijant jo nustato atlyginimus pagal krūvį ir sprendžia kitus klausimus“, – dėstė savo nuomonę jis.
Pasak jo, dalis klausimų yra ne ministerijos kompetencijos dalykas ir būtent tai verčia abejoti keliamų reikalavimų tikslingumu.
Pašnekovas pripažino, kad problemų iš tiesų yra, bet reikia turėti omenyje, kad kai tik krepšelis buvo įvestas, jis padėjo išspręsti daugelį švietimo finansavimo klausimų ir atliko labai pozityvų vaidmenį.
V. Stundžio nuomone, krepšelis padeda racionaliai ir optimaliai panaudoti valstybės lėšas, bet atskirais atvejais, kaip ir šiais metais, problemų kyla dėl mažų mokyklų išlaikymo ir krepšelio nebepakanka.
„Manau, reikia surasti bendrą kalbą ir sėsti sprendimo paieškai. Juk jau pora metų diskutuojama, ar tikrai reikia taip prisirišti prie krepšelio, ar jis turi būti taip greižtai paskirstytas pagal procentus, ar pakanka pasitikėti mokyklomis pagal normatyvą ir tada pačios mokyklos spręstų, kiek kokiai veiklai skirti“, – svarstė jis.
G. Steponavičius: mokytojų profesionalumas – prioritetas
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius naujienų portalui Balsas.lt išdėstė savo aiškią poziciją dėl mokytojų streiko.
„Gyvename nelengvu laikotarpiu: mažėja mokinių skaičius, karpomos viešos išlaidos ir mažesnėms mokykloms, ir kitoms švietimo dalims. Suprantu, kad pagrindinis iššūkis, kuris šiandien yra, tai mažejantys mokytojų krūviai, deja, dėl demografijos turime tokią situaciją. Esame pasiruošę su mokytojų atstovais situaciją aptarti, kas ir dabar vyksta jau kurį laiką bendrose darbo grupėse“, – teigė ministras.
Jis pabrėžė, kad mokytojų kvalifikacija ir jų profesionalus pasirengimas yra vienas iš prioritetų, kuriems ŠMM skirs dėmesį, kad mokyklose dirbtų mokytojai ne tik mylintys vaikus ir savo darbą, bet ir gebantys tai daryti.
Ministro manymu, pačių mokyklų ir pedagogų bendruomenė turi suprasti, kad ŠMM suteikia galimybę jiems tobulėti. Jis paaiškino, kad tai yra būdas vienaip ar kitaip įvertinti ir nustatyti, kokie yra mokytojai ir koks jų pasirengimo lygis.
Anot G. Steponavičiaus, ne visi profsąjungos reikalavimai suformuluoti taip, kad galėtų atvesti prie esminių ar sisteminių sprendimų.
Prezidentė palaiko derybas
Pedagogams grasinant streikais, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina pedagogų profesines sąjungas ir politikus sėsti prie derybų stalo ir prieš rinkimus nepolitizuoti šio klausimo.
Tokią šalies vadovės poziciją „Žinių radijui“ išsakė jos patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais – Virginija Būdienė.
Prezidentės atstovė patikino, kad mokytojų reikalavimą užtikrinti 18 valandų per savaitę darbo krūvio normos minimumą bus labai sunku įgyvendinti, ypač kai mažėja mokinių ir didėja emigracija.
