Panevėžio rajono mokyklos ir darželiai prašo rajono savivaldybės finansinės paramos, kad galėtų pagal įstatymus atsikratyti maisto likučiais nuo vaikų stalo. Joms reikia įsigyti specialius šaldiklius, kainuojančius apie 2,5 tūkstančio litų, kuriuose galėtų laikyti gyvūninės kilmės maisto atliekas, kol jas išveš atliekų surinkėjai.
Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba švietimo įstaigoms, nesilaikančioms maisto atliekų tvarkymo taisyklių, t. y. nesudariusioms sutarčių su atliekas surenkančiomis įmonėmis, grasina baudomis. Inspektorius sugriežtinti toną paskatino ne tik pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi maisto atliekų tvarkymo taisyklių, bet ir kiaulių maro baubas.
Pasak Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojo Žydrūno Vaišvilo, kiaulių maras plinta per termiškai gerai neapdorotas maisto atliekas. Todėl daug metų Lietuvoje gyvavusi praktika, kai maisto likučiai iš valgyklų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo įstaigų keliaudavo į virtuvės darbuotojų krepšius, o paskui – į naminių gyvūnų dubenis, turi būti išgyvendinta.
Jau ne pirmus metus Lietuvoje toks atsikratymo maisto atliekomis būdas griežtai draudžiamas.
Nesuvalgyti kotletai, kepsniai, apkepai, desertai turi būti atiduoti maisto atliekų surinkėjams, perdirbti ir virsti kompostu, biodujomis, o aliejus, kuriame kepė spurgos ir virė čeburekai, – ekologišku kuru.
Europos Sąjungoje gyvūnams šerti gyvūninės kilmės atliekos nenaudojamos jau dešimt metų.
Pasak specialistų, taip elgiamasi gyventojų ir gyvūnų sveikatos labui. Mat dėl netinkamai tvarkomų šalutinių gyvūninių produktų didėja užkrečiamųjų ligų protrūkių pavojus.
Maisto atliekų negali maišyti su kitomis
„Kol kas dar nebaudėme nė vienos švietimo įstaigos. Nuo šių metų rugsėjo pradėjome griežčiau reikalauti, kad jos tvarkytų maisto atliekas taip, kaip reikalauja įstatymai“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Vaitiekūnienė.
Pasak jos, sustiprinta ir kitų viešojo maitinimo įstaigų: restoranų, kavinių, valgyklų kontrolė. O įstatymai, reglamentuojantys, kaip turi būti tvarkomos maisto atliekos mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, gana griežti, kad juos įgyvendintų, įmonės ir įstaigos turi tam skirti lėšų.
Maitinimo įstaigos savo virtuvėse susikaupusius mėsos, žuvies ir kitų patiekalų likučius, kepimo aliejų, kiaušinių lukštus, sugedusius, pasibaigusio galiojimo produktus privalo rinkti atskirai.
Maisto ir ne maisto gamybos atliekų negalima maišyti su buitinėmis atliekomis, vežti į sąvartyną.
Josturi būti laikomos specialiose nepraleidžiančiose skysčių talpyklose, tam tikroje temperatūroje (šaldytuve, šaldiklyje).
Įstatymų paisanti viešojo maitinimo įstaiga turėtų turėti bent tris konteinerius atliekoms: vieną šalutiniams gyvūniniams produktams, kitą panaudotam aliejui ir trečią komunalinėms atliekoms.
Atliekų surinkimo įmonės iš kavinių, valgyklų ir restoranų maisto atliekas turi surinkti pagal sudaryta grafiką. J. Vaitiekūnienės teigimu, maitinimo įstaigos šaldiklių gyvūninės kilmės atliekoms gali ir neturėti, jeigu jos išvežamos kasdien, tačiau ekonominiu atžvilgiu tai nėra racionalu.
Beje, Panevėžio apskrityje yra tik viena gyvūninės kilmės atliekas surenkanti įmonė, o šalyje veikia kelios. Vienos tik surenka atliekas ir perduoda jas perdirbti kitoms įmonėms, kitos ir renka, ir perdirba pačios.
Visos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės Panevėžio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai kas mėnesį privalo pateikti ataskaitas, kiek maisto atliekų jie sukaupė ir pridavė surinkėjams.
J.Vaitiekūnienė sako, kad šio reikalavimo paiso toli gražu ne visos kavinės ir valgyklos.
Direktoriaus pavaduotoja stebisi, kad kai kurie rajono vaikų darželiai atsiuntė ataskaitas, kuriose nurodyta, kad jie atliekų nesukaupė. Jai sunku patikėti, kad vaikai suvalgo viską, kas tik jiems padėta ant stalo.
Pasak jos, miesto lopšeliai-darželiai nurodo per mėnesį sukaupiantys ir atliekų surinkėjams atiduodantys maždaug po 40–50 kilogramų maisto atliekų, mokyklose jų susidaro daugiau. Pavyzdžiui, J. Balčikonio gimnazijos valgykla nurodė per spalį sukaupusi 110 kilogramų maisto likučių.
Kaimo vaikai neišrankūs?
Krekenavos lopšelio-darželio direktorė Sigita Tiškienė sako, kad šį rudenį jie sudarė sutartį su Vilniaus bendrove „Horeca sprendimai“ dėl negyvūninės kilmės maisto atliekų išvežimo. Išvežti 30 kilogramų talpos konteinerį, kuriame bus laikoma bulvių lupenos, kopūstlapiai, morkų ir kitokių daržovių likučiai, per mėnesį kainuos 39 litus.
Tačiau direktorė neslėpė, kad nežino, ką reikės daryti su gyvūninės kilmės atliekomis. Darželis neturi lėšų įsigyti šaldiklį joms laikyti. Išvežti jas kas dieną ar net kartą per savaitę neracionalu, nes jų nedaug susikaupia.
„Kaimo vaikai kotletus ar kepsniukus suvalgo. Jei lieka, tai labai nedaug“, – teigė ji.
S. Tiškienė, paklausta, ką darė su tokiomis atliekomis iki šiol, atsakė, kad metė į bendrus konteinerius. Darželio direktorė sutinka, kad iš esmės maisto atliekų rūšiavimas yra geras dalykas, tačiau tam turi būti numatyta ir lėšų. Kita vertus, ji svarsto, kad reikalavimas rūšiuoti maisto atliekas turėtų galioti ne tik viešojo maitinimo įstaigoms, bet ir visiems gyventojams.
Pasak rajono vicemero Antano Pociaus, Savivaldybė svarsto, kaip padėti švietimo įstaigoms tinkamai tvarkyti atliekas.
„Kad visiems nupirktume šaldiklius, specialias talpyklas, reikia nemažų sumų. Galbūt tam pinigų galima bus rasti per programas. Taip pat skaičiuojame, kas pigiau – pirkti įrenginius ar dažniau išvežti atliekas“, – svarstė vicemeras.
Rajono savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė ketina vykti į sostinę pasidomėti švietimo įstaigų, įsigijusių nedidelius negyvūninės kilmės kompostavimo įrenginius, patirtimi. Jos teigimu, tokie įrenginiai galbūt leis sumažinti darželių ir mokyklų patiriamas maisto atliekų tvarkymo sąnaudas.
Ekologei ne paslaptis, kad dabar kai kurių švietimo įstaigų virtuvių, taip pat ir valgyklų, restoranų darbuotojai gyvūninės kilmės atliekas parneša sušerti šunims ar kitiems naminiams gyvūnams.
Inga SMALSKIENĖ
