Antradienį vyko kasmetinė savivaldybių švietimo konferencija „Pakeliui siekiant bendro tikslo – visos mokyklos geros!“ Per konferenciją švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė pastarųjų trejų metų švietimo būklės analizę ir pokyčius kuriant gerą mokyklą.
Pradinukai gerina rezultatus
J. Petrauskienė pažymi, kad pastebimai pagerėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas. Savivaldybės, ypač regionuose, pritraukia daugiau vaikų, panaudodamos laisvas mokyklų patalpas. Palyginti su EBPO šalimis, Lietuvoje darželius lankančių dvimečių yra daugiau – Lietuvoje 55 proc., EBPO 39,5 proc.
Analizėje taip pat akcentuojama, kad pavyko sustabdyti nuo 2001 m. trukusį pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimą.
„Galime matyti, kad mūsų mažųjų pasiekimai skaityme gerėja. Tai yra geras sistemingo darbo šioje srityje rezultatas, buvo įvairių projektų, kurie orientuoti į skaitymo gebėjimo stiprinimą. Jau matome pirmuosius rezultatus. <...> Kas yra pozityvu, kad jaunesnių klasių mokinių matematinis raštingumas yra didesnis nei ES šalių“, – žurnalistams antradienį sakė J. Petrauskienė.
Auga socialinė atskirtis
Tačiau vyresnių klasių moksleivių pasiekimai kelia nerimą – ministrė pažymi, jog šių moksleivių matematiniai ir gamtos mokslų pasiekimai yra žemesni nei EBPO šalių vidurkis.
Taip pat, anot J. Petrauskienės, didelę įtaką moksleivių mokymosi rezultatams daro ir didėjanti socialinė atskirtis, kuri jausti ne tik atskirose šalies savivaldybėse, bet ir tarp skirtingų tų pačių savivaldybių mokyklų. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems vaikų pasiekimams mokykloje.
Vis dėlto keliose Lietuvos savivaldybėse, kur socialinis kontekstas prastesnis – Kupiškio, Pakruojo, Joniškio ir Biržų rajonų – moksleiviai pasiekia gana aukštus rezultatus.
„Iššūkis, kuris nėra paprastai įveikiamas – didėja atskirtis švietime. Dalį atskirties švietime lemia bendrai didėjanti socialinė, ekonominė atskirtis, tai labai aiškiai atsispindi netolygumuose tarp savivaldybių, skirtingose mokyklose“, – sakė J. Petrauskienė.
Kitas svarbus iššūkis Lietuvos švietimo sistemai – bendra Lietuvos demografinė situacija. Bendrojo ugdymo mokinių skaičius sparčiausiai (apie 22 proc.) mažėjo Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo rajonų savivaldybėse, o šiek tiek augo (iki 6 proc.) Vilniuje ir rajone, Klaipėdos mieste.
Prognostinis tyrimas atskleidė, kad 2022 m. pradžioje vaikų daugės tik didmiesčiuose, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse“ savivaldybėse ir kurortiniuose miestuose. Sparčiausias jų mažės Šiaurės Rytų Lietuvos ir kai kuriose kitose savivaldybėse.
