Šiandien išmanioji tekstilė gali kontroliuoti sveikatos būvį, perspėti esant pavojui, matuoti kūno skysčių cheminį lygį ir atlikti daug panašių funkcijų.
Šiuos procesus atlieka elektroninė tekstilė (e-tekstilė), kuri yra išskirtinė išmaniosios tekstilės dalis. Šviečianti e-tekstilė yra naudojama daug kur: naktiniuose klubuose, komercinėse patalpose, kelio ženkluose bei atšvaituose, interjeruose ir kt.
Terminas „elektroninė tekstilė“ susijęs su medžiagomis, kurios funkcionuoti kaip elektronika, o elgiasi kaip tekstilė. E-tekstilė yra perspektyvi tarpdisciplininė sritis, siejanti tekstilę, elektroniką ir informacines technologijas. Ją sukurti nelengva, kadangi tenka apjungti labai įvairias sritis. E-tekstilė dažnai vadinama „protinga“ arba „sumania“ tekstile, dėvima elektronika arba dėvimu kompiuteriu, priklausomai nuo panaudojimo srities.
E-tekstilė gali būti kuriama, mažus elektronikos komponentus jungiant prie tradicinės tekstilės arba įprastinei tekstilei suteikiant elektronikos funkcijas. Pvz., įaudžiant ar įmezgant elektrai laidžius ar optinius siūlus. Pirmuoju atveju itin patvarios, lanksčios ir net skalbiamos daugiasluoksnės elektroninės schemos gali būti integruotos ant tekstilinio pagrindo, naudojant laidžius siūlus ir tinkamus elektroninius komponentus. Pasyvūs tekstilės gaminiai gali tik jausti šiluminį, elektrinį, magnetinį, cheminį ir pan. poveikį.
Aktyvioji tekstilė ne tik jaučia, bet ir reaguoja į aplinką, todėl jos funkcijos daug platesnės. Ji gali prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir keisti savo elgseną. Tokie gaminio pokyčiai gali būti lengvai pastebimi – apranga ar interjerui skirta tekstilė gali keisti savo formą ar spalvą, suteikdama dėvimai aprangai ar patalpos erdvei naujų funkcijų, pakeisti jų paskirtį. Komponentai ir jungtys yra tekstilės viduje, todėl jie mažiau matomi, nelinkę susipinti tarpusavyje ar užkibti už aplinkoje esančių daiktų.
Į tekstilės medžiagas integravus šviestukus, skystųjų kristalų ekranus ar elektroninį rašalą, jų paviršius gali švytėti ir skleisti šviesą, tačiau pati medžiaga išlieka minkšta ir lanksti. Tokiu būdu išplečiama tokių medžiagų panaudojimo sritis: kuriamos šviečiančios tekstilės struktūros aplinkos apšvietimui, baldų apmušalai, pagalvės, grindų dangos ir kilimai žmogaus gerovei, taip pat drabužiai, aksesuarai, kuprinės, mobiliųjų telefonų dėklai. Antruoju atveju gali būti naudojami įvairių rūšių elektrai laidūs siūlai, kurie gaminami iš įvairių laidžių medžiagų, savo sudėtyje turinčių sidabro, nerūdijančio plieno, anglies, vario ar elektrai laidžių polimerų.
Standžių nelanksčių elektroninių dalių keitimas į tamprias, „protingas“ medžiagas nėra lengvai įgyvendinamas procesas. Tačiau ankstyvos idėjos jau realizuojamos ne tik kaip aksesuaras žėrinčiame kostiume, bet ir sudėtingesniuose projektuose. Pirštais liesdamas mašinos apmušalus, asmuo gali sumažinti ar padidinti šilumą, palietus palto rankovę koreguoti prijungto muzikinio grotuvo garsą. Alternatyvus būdas kurti šviečiančią tekstilę – tai polimerinių optinių pluoštų panaudojimas.
Nėra abejonių, kad e-tekstilė ir protinga apranga pagerins gyvenimo kokybę. Pagrindinis e-tekstilės tikslas – atlikti įprastas ir elektronines funkcijas. Rezultatas – sumani tekstilė, kuri tarsi atgyja, suteikia atsaką, prisitaiko, keičia pavidalą ir save taiso. Tuo pačiu išplečiamos tekstilės kaip objekto bei kūrėjo vaizduotės funkcinės galimybės.
Doc. dr. Julija Baltušnikaitė
