Ar teko girdėti apie tai, kaip jauni, nuotykių ištroškę keliautojai apsistoja skirtinguose pasaulio miestuose nakvynei pas absoliučiai nepažįstamus žmones? Jei atsakymas taip, tikriausiai, jūs girdėjote apie svetingumo klubus, kurie su laiku įgauna vis didesnį populiarumą.
Būtent svetingumo klubai padeda žmonėms surasti nakvynę visai nepažįstamame mieste, suteikia galimybę pabendrauti su vietiniais to miesto gyventojais, kurie parodo daug gražesnių vietų nei turistų apgulti gidai.
Populiariausi svetingumo klubai
CouchSurfing.com ir hospitalityclub.org – tai du populiariausi svetingumo tinklalapiai, kuriuose užsiregistravus galima nesunkiai rasti nakvynę bet kuriame dominančiame mieste.
Didžiausias 3 milijonus narių iš 246 turintis tinklalapis Couchsurfing.com įkurtas JAV, San Franciske. Couchsurfing.com apima daugiau šalių nei Vokietijoje įsteigtas HospitalityClub.org (647 tūkst. narių iš 226 šalių), tačiau pastarasis yra kiek populiaresnis Europoje, tame tarpe ir tarp lietuvių.
„Svetingumo klubai – tai socialiniai tinklai, atsiradę daug ankščiau nei „Facebook“ ir „Twitter“. Veikimo principas – žmonės gali nemokamai pasisvečiuoti vieni pas kitus, o dauguma svetingumo tinklalapių net nereikalauja ką nors priimti pas save, kad galėtum apsistoti pas ką nors užsienyje“, – naujienų portalui Balsas.lt pasakojo Karolis Pocius, dažnai per svetingumo klubus priimantis pas save svečius.
„Iš pirmo žvilgsnio – tai apsigyvenimo paslauga, plius šioks toks žmogaus „pašefavimas“ po miestą. Tačiau realiai – tai tam tikra mainų sistema, dėl kurios žmonės iš skirtingų šalių susitinka ir vienas kitą ko nors išmoko, kažkuo sudomina, papasakoja ką nors apie tam tikrą miestą, leidžia artimiau pažinti kultūrą“, – savo įspūdžiais apie svetingumo klubus dalijosi aistringas keliautojas Domantas Širvinskas.
Veikia paprastai
Norint susirasti nakvynę per šiuos tinklalapius, tereikia užsiregistruoti ir sulaukti registracijos patvirtinimo, o toliau – fantazijos ir poreikių reikalas. Nariai gali pažiūrėti kitų narių profilius, skaityti atsiliepimus apie vieną ar kitą žmogų, todėl besirinkdamas, pas ką nakvos, keliautojas visada turi galimybę iš anksto susipažinti su buto šeimininko charakteristika, pomėgiais ir kitų svečių nuomone apie jį. Tas pats ir su keliautojais, apie kurių viešnagę namų šeimininkai palieka gerus arba blogus atsiliepimus.
Saugumo sumetimais, kai kurios svetingumo svetainės siūlo mokamas paslaugas, kad galėtum patvirtinti savo tapatybę pagal kreditinę kortelę, tačiau daugelis keliautojų prisipažįsta, kad to nedaro.
„Esu patiklus žmogus. Žinau, kad yra buvę atvejų, kai kažkas kažką išprievartavo ar apvogė, bet kadangi mokomės tik iš savo pačių klaidų, mes su žmona neprašome jokių dokumentų ir patvirtinimų, tiesiog pasitikime žmonėmis. Paliekame jiems raktus ir išeiname į darbus“, – pasakojo Londone nuolat priimantis svečius Karolis.
Kiekvienam pagal poreikius
Svetingumo klubų paskirtį kiekvienas žmogus traktuoja savaip. Vieniems – tai būdas sutaupyti pinigų kelionės metu, kitiems – galimybė patirti daugiau nuotykių, artimiau susipažinti su vietine kultūra.
Kelionės tikslą žmonės taip pat renkasi dvejopai: vieni ieško konkretaus miesto, į kurį norėtų nuvažiuoti, kiti žiūri, kokie geriausi nakvynės pasiūlymai yra tuo metu prieinami, ir važiuoja tikslingai į vietą, kur geresnės sąlygos.
Pasak Karolio, Lietuvoje svetingumo klubų idėja tapo aktualesnė atsivėrus Europos Sąjungos sienoms.
„Aš pats niekada nesu keliavęs tokiu būdu, tik priimu pas save svečius. Kai pats planuoju keliones, renkuosi vietas, kur gyvena draugai, o važiuodamas ilgesniam laikui apsigyvenu viešbutyje. Tačiau linkęs pataupyti ar adrenalino trokštantis jaunimas, keliaujantis autostopu, labiau linkęs apsistoti pas nepažįstamus žmones per svetingumo klubus“.
Bendravimas ir nauda
Nors svetingumo klubais kaip paslauga nesinaudoja, Karolis prisipažino, kad jam šios svetainės yra tarsi socialiniai tinklai, galimybė susitikti ir bendrauti su naujais žmonėmis, su kuriais, beje, jis palaiko nenutrūkstamus ryšius.
Autostopu keliauti mėgstantis Domantas prisipažino, kad pats labiau linkęs prisirišti prie vietovių, o ne prie žmonių. „Pas tuos pačius žmones nesu sugrįžęs, ryšiai nutrūksta, tačiau yra vietų, į kurias sugrįžtu nuolat, pavyzdžiui, Monpeljė miestelį Prancūzijos pietuose esu aplankęs jau penkis kartus ir tikrai žinau, kad penktas kartas nebuvo paskutinis“.
Vaikinas papasakojo, kad vieną kartą pabandęs surasti nakvynę per svetingumo klubus, jau nebegalėjo įsivaizduoti kito keliavimo būdo.
„Man reikėjo trumpam apsistoti Paryžiuje, bet nenorėjau mokėti už viešbutį ar hostelį, todėl pabandžiau kažką susirasti per svetingumo klubus. Apsistojau pas vieną labai įdomų prancūzą, kuris netgi mokėsi lietuvių kalbos, todėl buvo pats laimingiausias žmogus pasaulyje, kai padovanojau jam porą lietuviškų žurnalų“, – dalijosi įspūdžiais Domantas.
Tą kartą jis aplankė tokias vietas, apie kurias niekada nebūtų sužinojęs, jei atvyktų į Paryžių kaip turistas. „Tai buvo įdomi patirtis, be to, pamačiau, kad tai yra ne vien geras būdas pabendrauti su žmonėmis, bet dar ir galimybė atrasti kažką naujo“.
Nepaisant to, kad tokios mainų programos populiarios tarp jaunimo, pasitaiko ir vyresnio amžiaus žmonių, kuriems tiesiog smagu, kai pas juos pasisvečiuoti atvyksta keliautojas su kuprine.
„Vyresni žmonės dažnai rūpestingiau priima, būna dėmesingesni nei „jaunimėlis“. Kartą apsigyvenau pas vieną prancūzų šeimą, kurie specialiai kviečiasi žmones, kad bendrautų su jais ispaniškai ir angliškai. Jų mažu automobiliu apvažiavome gražiausius miestelius, prisižiūrėjome gražiausių vaizdų, o priėmimas buvo pats šilčiausias, su kokiu kada nors buvau susidūręs“, – negailėjo gražių žodžių Domantas.
Nemaloni patirtis
Žinoma, visada yra kita medalio pusė. Ne visi svetingumo klubus išbandę žmonės lieka jais patenkinti.
Karolis prisiminė vieno draugo istoriją naktį susirinkusio daiktus ir bėgusio, kur akys mato, po to, kai Vokietijoje pateko į svečius pas neonacius.
Vienintelį kartą HospitalityClub.com paslauga pasinaudojo ir Monika, kuri Hamburge su drauge pateko į svečius pas keistą vaikiną, kuris gyveno ankštame kambarėlyje ir paklojo merginoms ant grindų šalia savo lovos. Paprašytas aprodyti miestą, vokietis nusivedė merginas į keistą apleistą vietą, kurioje supažindino su dar keistesniu draugu.
„Jie nuolat kalbėjo nesąmones, buvo tarsi iš kito pasaulio. Ragino gerti kažkokį keistą vyną, bet mes atsisakėme", – nemaloniais prisiminimais dalinosi Monika.
Kitą dieną lietuvaitės prisipirko maisto, kurį sudėjo į šaldytuvą, ir išėjo pasivaikščioti po miestą. Grįžusios rado tuščią šaldytuvą ir suprato, kad laikas „nešdintis“ į artimiausią viešbutį. „Po tokios patirties svetingumo klubams nesuteiksiu šanso“, – tvirtina Monika.
Domantas prisipažino, kad nemaloni patirtis buvo tik dėl požiūrių į svetingumą nesutapimo. „Žmogus galvoja, kad viso labo suteikia nakvynę ir neturėdamas laiko priima apsigyventi, todėl tu nepamatai, kaip jis gyvena, nepabendrauji, nepamatai išskirtinių vietų. Aišku svečias negali reikalauti dėmesio, tačiau svetingumo klubai paremti bendravimu, todėl tokia patirtis man nemaloniausia“.
