Ne paslaptis, kad Lietuva pagal laisvų dienų sąrašą pirmauja Europoje. Tačiau ilgųjų savaitgalių šiais metais turėsime daug mažiau.
Naujasis Seimas Darbo kodekse (DK) panaikino nuostatą, pagal kurią anksčiau kompensuotos su savaitgaliu sutampančios šventinės dienos. Naikinti šias kompensacijas nutarta krizės įveikimo plane.
Prieš tai Darbo kodeksas numatė, jog jeigu švenčių diena sutampa su šeštadieniu arba sekmadieniu, ji perkeliama į artimiausią darbo dieną.
Toks sprendimas, kaip ir buvo galima tikėtis, vienų sutiktas džiaugsmingai, o kitus supykdė.
Anot konservatorių, praktika parodė, kad dėl papildomos švenčių dienos padidėja darbo valandos kaina, sumažėja darbuotojų, dirbančių pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netenka dalies pelno, sumažėja įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus.
Aplink vis netylant kalboms, jog reikia veržtis diržus ir taupyti, įplaukų į valstybės biudžetą skatinimas atrodo labai logiškas ir pagrįstas sprendimas. Tačiau profesinių sąjungų atstovai mato ir kitą monetos pusę.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės A. Jašinskienės nuomone, toks sprendimas skirtingai paveiks valstybines ir akcines bendroves.
„Valstybinėse įstaigose, biudžetinėse įstaigose tas dalykas gali būti keičiamas. Visose kitose įstaigose, t. y. akcinėse bendrovėse, turėtų būti susitarimai tarp darbdavių ir profesinių sąjungų – kaip kilnoti šventines dienas ir taip toliau“, – sako A. Jašinskienė.
Jos manymu, tokį sprendimą galima traktuoti kaip verslo varžymą. „Tuos perkėlimus yra palikta numatyti kolektyvinėse sutartyse. O dabar jeigu norime tokią tvarką įvesti visuotinai, man atrodo, jog tai yra mūsų galimybių susiaurinimas, nes verslas yra verslas. Jam turi būti palikta laisvė šitus dalykus sureguliuoti pačiam“, – mano „Solidarumo“ vadovė.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma neseniai pareiškė, jog Joninėms ir Tarptautinei darbo dienai „trūksta turinio“, todėl reikėtų apsvarstyti, ar joms tinka švenčių statusas.
Jis teigia, jog šiam klausimui spręsti norėtų turėti gyventojų apklausas.
„Reikėtų žinoti, kaip žmonės vertina tokias iniciatyvas ir ką labiau būtų linkę švęsti. Tačiau esu beveik tikras, kad, jei būtų klausiama dėl gegužės pirmosios ar Kūčių, dauguma Kūčias įvardytų kaip daug svarbesnę ir reikalingesnę kaip nedarbo dieną. Tądien reikia ruošti ypatingą stalą, vykti į kitą Lietuvos kraštą. Taigi manau, kad galima tai svarstyti“, – samprotauja konservatorius.
Konservatoriaus manymu, Joninės, pavyzdžiui, „buvo gana dirbtinai įvestos kaip vienos televizijos ir vienos alaus bendrovės reklaminis produktas. Populiarių Lietuvoje vardų yra daugiau, ir dėl to mes nedarome valstybinių švenčių“.
J. Razma pabrėžia, kad tokio tipo svarstymų apie šventines dienas yra, tačiau dar reikės juos derinti su kitomis frakcijomis, su koalicijos partneriais. Tačiau jis akcentuoja, jog šventinių dienų klausimai nėra patys svarbiausi.
„Jais galima užsiimti, turint kokį laisvą laiko tarpą, tačiau pirmiausia reikia galvoti apie tuos teisės aktų projektus, kurie prisidėtų prie ekonomikos gaivinimo, bedarbystės augimo stabdymo ir svarbių reformų, kurios reikalingos ir švietimo sektoriuje, ir sveikatos apsaugoje. Be reikalo valstybinių švenčių nesureikšminkime.“
Pasiteirautas apie tai, ar šventinių dienų skaičiaus mažinimas turėtų kokios nors realios įtakos valstybės biudžeto didėjimui, J. Razma pritarė, jog laisvos dienos išbraukimas turi teigiamą poveikį.
„Per darbo dieną sukuriamas didesnis BVP nei per laisvadienį. Laisvomis dienomis šiek tiek daugiau BVP gaminime dalyvauja paslaugų sektorius, kavinių, restoranų verslas. Tačiau tai yra nepalyginami dalykai, jei lygintume su tuo, kai darbo dieną dirba visa pramonė, bankai, visos valdžios institucijos. Ir, žinoma, tada generuojama ir daugiau įplaukų į biudžetą, – sako J. Razma. – Ekonominė situacija pas mus dabar sudėtinga, ir tai savotiškai skatina atsisakyti nebūtinų laisvadienių.“
Taigi, verždamiesi diržus, nepamirškime ir ilsėtis. Tačiau norėtųsi matyti naujai pritampantį ir susigyvenantį įprotį šventines dienas ir laisvadienius praleisti ne didinant alkoholio gamintojų pelną, o išnaudojant progą stiprinti tarpusavio ryšius, kurių nauda, nors ir nedidina BVP, piniginėse sumose neišsitenka.
