Naująjį šalies prezidentą Rolandą Paksą savo skrydžiu inauguracijos dieną pagerbs Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvai.
Civilinės aviacijos administracija leido KOP 1-osios aviacijos bazės lėktuvams skristi virš Vilniaus miesto inauguracijos ceremonijos metu 300 m aukštyje ir 300 km/val. greičiu. Skrydis suderintas su Vilniaus miesto meru, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Prasidėjus inauguracijai, iš Karmėlavos oro uosto Kauno rajone pakils trys lengvieji atakos lėktuvai L-39 ir skris iš anksto nustatytu maršrutu. Savo pasirodymo iškilmėse lėktuvai lauks sukdami ratus virš Salotės ežero, į vakarus nuo Karoliniškių mikrorajono. Prezidentui pasveikinus Lietuvos karius, lėktuvai praskris nuo Žvėryno pusės dešiniau Gedimino prospekto Katedros link.
Virš ceremonijos vietos lėktuvai praskris tiksliai suderintu laiku - 11.11 val. - trijų lėktuvų rikiuote, vadinama dešiniuoju pelingu.
Visi orlaiviai skrydžio metu palaikys radijo ryšį su Vilniaus tarptautinio oro uosto Skrydžių valdymo centru ir Karinių oro pajėgų operatyvinio aviacijos valdymo karininku.
Kaip pabrėžiama KAM pranešime, skrydžiui gali sutrukdyti meteorologinės sąlygos. Pasak Šiauliuose dislokuotos 1-osios aviacijos bazės štabo viršininko-vado pavaduotojo majoro Vidmanto Raklevičiaus, lėktuvai kils tik tuomet, jeigu įgulos bus užtikrintos, kad nors viename Lietuvos teritorijoje esančiame oro uoste meteorologinės sąlygos bus palankios nusileisti. "Tikimės geriausio, bet visko gali būti", - sakė V. Raklevičius.
Jei virš Vilniaus susikaups žemi debesys, gali būti, kad lėktuvai vis tiek atliks savo skrydį, tačiau iškilmių dalyviai ir gyventojai tik išgirs virš debesų skrendančių lėktuvų gaudesį.
Vedlio lėktuvo įgulos vadas - kapitonas Sergejus Buitvydas, antrasis lakūnas - vyresnysis leitenantas Vytautas Požėla. Antrojo lėktuvo įgulos vadas - vyresnysis leitenantas Marius Matulaitis, antrasis lakūnas - pulkininkas leitenantas Artūras Kaminskas. Trečiojo lėktuvo įgulos vadas - majoras Algirdas Kudžmaitis, antrasis lakūnas - vyresnysis leitenantas Dainius Jazdauskas.
Karinėse oro pajėgose lengvieji atakos lėktuvai L-39 C (ZA) sėkmingai atlieka šias užduotis: palaiko Sausumos (lauko) bei Karinių jūrų pajėgų veiksmus iš oro, vykdo oro policijos funkcijas, taip pat yra naudojami lakūnų kvalifikacijai kelti.
Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje Karinių oro pajėgų lėktuvų skraidymas buvo įprastas įvairiomis progomis. Karo lėktuvų eskadrilės yra skridusios ir valstybės prezidentų garbei.
Kaip sakė Lietuvos aviacijos muziejaus Aviacijos istorijos skyriaus vedėjas Gytis Ramoška, pirmasis žinomas skridimas per prezidento inauguracijos iškilmes buvo surengtas antrojo Prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 m. gruodžio 21 d. - 1926 m. birželio 7 d.) garbei. Vyko kariuomenės paradas pagrindinėse Kauno gatvėse, virš miesto skrido karo lėktuvų eskadrilė, kurią sudarė 4 vokiškos konstrukcijos žvalgybiniai lėktuvai L.F.G. ir C.VI. bei du vokiškos konstrukcijos naikintuvai Fokker D.VII.
Karo aviacijos eskadrilė skrido ir 1926 metų vasarą, Seimui prezidentu išrinkus Kazį Grinių (1926 m. birželio 7 d. - 1926 m. gruodžio 19 d.). Inauguracijos ceremonijos metu taip pat buvo surengtas kariuomenės paradas, skrido karo lėktuvų eskadrilė.
Vėliau, prezidento Antano Smetonos (1926.12.19-1940.06.15) garbei kariniai orlaiviai skrido ne kartą. A. Smetonos šešiasdešimtmečio proga lėktuvai ore buvo išsirikiavę dviem grupėmis, sudarydami raides A ir S. Vieną raidę sudarė itališki naikintuvai Fiat CR-20, kitą raidę - lietuviški, Antano Gustaičio konstrukcijos žvalgybiniai lėktuvai ANBO-4.
Prieškario Lietuvoje dažnai vykdavo aviacijos šventės, dalyvaujant prezidentui ir kitiems aukštiems svečiams. Šios šventės buvo labai populiarios. Propaguodamos aviaciją, jas organizuodavo ne tik Karinės oro pajėgos, bet ir Lietuvos aeroklubas Kaune, vėliau ir kituose Lietuvos miestuose.
ELTA
