Vyriausybė nesutaria, ar Lietuvos gyventojai nusipelnė turėti dar vieną šventinę dieną, rašo „Kauno diena“.
Vyriausybė kol kas nesiryžta įvertinti parlamentarų grupės iniciatyvos pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – paskelbti švente. Prie šio klausimo žadama grįžti vėliau, bet dar neaišku, kada, praneša dienraštis.
Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisų projektuose, parengtuose Marijos Aušrinės Pavilionienės vadovaujamų Seimo narių, numatyta įteisinti naują valstybinę šventę – Tėvo dieną. Siūlymą parengusieji Seimo nariai aiškina taip, be kita ko, norintys „įgyvendinti lygiateisiškumo šeimoje principą, nes Motinos diena jau daug metų yra šventė, o Tėvo diena iki šiol yra įrašyta tik į atmintinų dienų sąrašą“.
Kartu Vyriausybės nariams buvo pasiūlyta kreiptis į parlamentarus, kad būtų pakoreguotas Darbo kodeksas, nustatant, kad už poilsio dienas, visuomet sutampančias su sekmadieniais švenčiamomis šventėmis, nebūtų kompensuojama papildomomis poilsio dienomis.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką papildoma poilsio diena suteikiama už šventes, visuomet būnančias tik sekmadieniais. Tokiu būdu poilsio dienomis tampa antradienis po pirmosios ir antrosios Velykų dienos bei pirmadienis po pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiamos Motinos dienos.
Jeigu šventine diena būtų paskelbta ir Tėvo diena, pirmadienis iškart po jos irgi taptų poilsio diena.
Po Vyriausybės posėdžio, kuriame dėl šių klausimų nebuvo priimta jokio sprendimo, paaiškėjo, jog Finansų ministerija nėra sužavėta papildomomis šventinėmis dienomis, net jeigu jos sutampa su sekmadieniais. Mat šventinę dieną valstybės biudžetas gauna maždaug 100 milijonų litų mažesnes pajamas.
Lietuvoje dabar yra 13 šventinių dienų per metus. Tai šiek tiek daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse, rašo „Kauno diena“.
