Kaip nesušalti lediniame vandenyje, kaip sveikai maitintis ir apsiginti nuo puolančių ligų žino sveikuoliai. Jie tvirtina, kad gerą savijautą užtikrina judėjimas, o organizmą reikalingomis medžiagomis puikiausiai papildo gamtos dovanos.
Naujienų portalo Etaplius.lt vaizdo konferencijoje viešėjusios sveikuolių klubo „Šviesuoliai“ atstovės Birutė Kazlauskienė ir Jadvyga Veščiūnienė pasidalijo mintimis apie sveiką gyvenimo būdą, maudynių naudą sveikatai bei ko reikia griebtis, kai ima kabintis virusai.
Balkone laukia du kibirai
Neseniai 80-metį atšventusi ponia Jadvyga pirmą kartą į jūrą ryžosi lipti prieš 20 metų. Tąkart sveikuoliai vedini Dainiaus Kepenio mankštinosi prie jūros ir bėgo apie pusantro kilometro, kol sušilę šoko į ankstyvo pavasario vandenį. Išlipus iš vandens kūnas kaito ir nebuvo nė kiek šalta.
Pirmą kartą į šaltą vandenį žiemą prieš 22-ejus metus paniro ir ponia Birutė, „Šviesuolių“ klubui priklausanti 18 metų.
„Bėgiodavau iš pradžių pietiniame rajone po parką ir, kai grįždavau namo, persiliedavau dviem šalto vandens kibirais, kuriuos pasistatydavau prieš tai balkone. Anksčiau kiekvieną šeštadienį maudydavomės ežere, bėgant metams maudynės retėjo, tačiau ir dabar namuose 2-3 kartus per savaitę persilieju šaltu vandeniu“, – sako ji.
Pabandai ir negali sustoti
Moterys sako, kad pradėjus maudytis šaltame vandenyje, organizmas taip pripranta, kad vėliau pats to reikalauja. Birutė pasakoja, kad eidavo maudytis tol, kol galėdavo leduką pramušti. Tada ir nuotaika geresnė būdavusi ir žvalesnė jausdavosi.
„Šalčiausia yra buvę, kai lauke buvo pūga, spaudė 16 laipsnių. Įlindom tada į eketę, visi plaukeliai sušalo. Žinoma, kur kas maloniau, kai vėjo nėra, yra rami diena“, – atskleidžia B. Kazlauskienė.
Kai nėra šilto vandens, tinka rankšluostis
Nuo ko reikėtų pradėti grūdintis?
„Pradedant geriausia apsitrinti kūną drėgnu po šaltu vandeniu pakištu ir nuspaustu rankšluosčiu. Taip esu išbandžiusi pati, kai buvau sanatorijoje. Kiekvieną rytą persipilkite šaltu vandeniu, kūnas kais ir taip grūdinsitės, vėliau gal išmėginsite ir maudynes žiemą“, – siūlo variantus ponia Birutė.
Sveikuolės pritaria, kad rinktis šalto vandens procedūras po pirties nėra labai geras sprendimas.
„Gydytojai nelabai rekomenduoja po pirties šokti į šaltą į vandenį, nes kraujagyslės karštyje išsiplečia, o šaltyje staiga susitraukia, tad didelis temperatūrų skirtumas gali neigiamai paveikti sveikatą, tačiau kai kurie žmonės to nepaiso“, – teigia sveikuolė.
Valgyti dažnai ir po truputį
Be abejonės grūdinimasis atitolina ligas, tačiau sveika gyvensena neatsiejama ir nuo tinkamos mitybos. Kaip šiais laikais skubantiems ir labai užimtiems žmonėms rasti laiko savo visavertei mitybai?
Sveikuolės vieningos. Diena turėtų prasidėti pusryčiais, per dieną reikėtų valgyti dažnai ir po nedaug ir tai ko reikalauja organizmas – tik jis geriausiai žino, ko jam trūksta.
Blogai daro tie, kurie valgo tik vieną kartą per dieną ir gausiai – organizmas nesuvirškina ir visa eina į riebalus.
Vyresnio amžiaus žmonėms sveikuolės rekomenduoja valgyti keturis penkis kartus per dieną, kad organizmas spėtų maistą susivirškinti.
Lengvi užkandžiai tinka prieš pagrindinius valgius. Pavakariams tinka arbata, o vakarienę siūloma pavalgyti iki šešių vakaro, vėliausiai iki septynių. Nueiti miegoti moterys rekomenduoja iki 22 val., tada miegas būna gilus, ryte atsikeli žvalus.
Pusryčiams – morkų salotos
„Pusryčiams dažniausiai valgau avižinę, sėlenų košę arba su aliejumi maišytas daržoves, apšlakstytas savo gamybos obuolių actu, sojos padažu, tik jokiu būdu ne su grietine ar majonezu.
Labai tinka smulkesne burokine trintuve sutarkuotos morkos, sumaišytos su karštu vandeniu nuplikytomis razinomis ir saulėgrąžomis bei trupučiu aliejaus. Gausite ir kalio, ir vitamino A.
Skanios saldžios salotos išeina sutarkavus morkas, įmaišius razinų, graikinių riešutų, ananaso, obuolio ir įpylus truputį aliejaus“, – pusryčiams tinkančius receptus vardija Birutė, kuri yra ne kartą laimėjusi pirmąsias vietas sveikuoliškų valgių konkursuose.
„Varškę pagardinu graikiniais riešutais, įdedu šaukštelį medaus, jeigu turiu, paskaninu braškių uogiene. Į košes pilu aliejaus ir verdu tik vandenyje, jokiu būdu ne piene, į košę įmaišau sėlenų, sėmenų“, – priduria ponia Jadvyga.
Mėsos – kartą per savaitę
„Mėsos daug valgyti nereikia – užtenka vieną kartą per savaitę. Organizmui sveikiau, kai valgai daržoves, kruopas, košes, įvairų maistą ir saikingai“, – pataria Jadvyga.
„Mėsos nereikėtų kepti, troškinti – geriau ją gaminti garuose. Paimkite 100 g vištienos ar kalakutienos faršo, 100 g saliero šaknies ir valgomą šaukštą manų kruopų. Išminkykite masę ir dėkite į garų puodą. Pietums šie kotletukai puikiai tiks su daržovėmis“, – pietums pasigaminti siūlo Birutė.
Daiginti žirniai gelbėjo tremtyje
Birutė Kazlauskienė, keletą metų būdama vegetare, savo mitybos racioną papildydavo pienių, ropių, garšvų, dilgynių lapais, žliūgėmis, špinatais.
Kartą per savaitę ji gamina garuose ruošiamą mėsą arba su daržovėmis troškina žuvį.
„Žuvies nereikėtų pjaustyti. Dėti ją į verdantį vandenį, užvirusį nupilti ir užpilti šviežiu. Tada į vėl užvirusį dėti salierų, svogūnų, petražolių“, – skanaus linki Birutė.
Sveikai gyventi trokštantiems žmonėms siūloma į racioną nepamiršti įtraukti riešutų, žirnių, avinžirnių, daigintų sėklų.
„Tremtyje su daigintais žirniais rusų gydytojas daug žmonių išgelbėjo. Daug naudingų medžiagų jie turi. Naktį užpylei vandeniu ir rytą nupylei. Tada subėrei ant marlės ar medvilninio audeklo ir laikyk kelias dienas, kad neišdžiūtų, o sudygtų“, – rekomenduoja Birutė.
Stiprybė – pienėse ir lapuose
Kaip stiprinti imunitetą ir ar būtina laikytis žaliavalgystės, vegetarizmo propaguojamų idėjų?
„Tai tik mados reikalas. Žalias maistas prasideda kai ima augti pienės, dilgynės, žieminiai svogūnai, jų pavalgius, imuninė sistema sustiprėja. Patariama penkis pienių žiedus suvalgyti kasdien, reikia tik pažiūrėti, kad nebūtų vabaliukų“, – juokdamasi siūlo ponia Jadvyga.
Pasak jos, reikia į žaliavalgystę geriau pasigilinti, nes priešingu atveju ji gali pakenkti, o ne padėti. Daug vitaminų turi liepų, jaunų beržų lapai.
Sveikata, anot sveikuolės, yra judėjimas, kvėpavimas grynu oru.
„Pati dirbau sėdimą darbą ir kiekvieną rytą mankštindavausi lauke nesvarbu koks būdavo oras, po to apsipildavau šaltu vandeniu. Po darbo grįžusi namo ir pagaminusi šeimai valgyti, važiuodavau dviračiu.
Galva tapdavo švari ir bet kokia įtampa buvusi darbe nuslūgdavo“, – pasakoja sveikuolė.
O jeigu jau ligos ima kabintis, tuoj pulti į vaistinę nereikėtų – geriau apsitrinti vėsiu rankšluosčiu ir išgerti imbiero arbatos, pagardintos medumi su citrina. Patikrintas ir veiksmingas receptas.
Svarbiausia nereikia pykti, bet džiaugtis bet kokiomis gyvenimo smulkmenomis.
