Trečiadienio rytą Seime surengta LSDP frakcijos narės, Žmogaus teisių komiteto narės Rimantės Šalaševičiūtės spaudos konferencija „Ką dar turėtų padaryti valstybė, kad užtikrintų būtiną pagalbą vaikams, turintiems psichikos sutrikimų“.
Konferencijoje R. Šalaševičiūtė kalbėjo: „Nors daug kalbėta apie vaikų psichikos sveikatą, problemas ir būdus, kaip gerinti padėtį, ji vis tiek nėra gera. LR Vyriausybės 2012–2016 metų programoje aiškiai pasisakyta, kokius ji prisiima įsipareigojimus dėl vaikų sveikatos ir psichikos. Joje daug dėmesio skiriama sveikatai ir savižudybių problemoms spręsti.“
Lietuva yra ratifikavusi JT neįgaliųjų konvenciją ir strategijoje skiria nemažą dėmesį sveikatai, džiaugiamės, kad vaikų sveikata yra prioritetinė sveikatos kryptis.
Šalyje šiuo metu priskaičiuojama 28 tūkst. neįgalių vaikų, o iš mažiau nei 600 tūkst.vaikų net 41 proc. turi elgesio ir emocijų sutrikimų. „Šiandien tai dar neįvardijama kaip liga ir neįgalumas nėra nustatomas, daugėja hiperaktyvių vaikų“, – teigė Žmogaus teisių komiteto narė.
Kalbėdama apie vaikų sveikatos problemas R. Šalaševičiūtė akcentavo keletą: „Šeimas, kur neįgalus vaikas, turintis rimtų sveikatos problemų, dažnai ištinka krizės, skyrybos, mamos vienos augina vaikus. Didžiajai daugumai vaikų globos namų auklėtinių būdingi elgesio ir emocijų sutrikimai, problemų kelia ir vaikų, turinčių psichikos sutrikimų, integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas, trūksta specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų“. Seimo narė akcentavo, kad problema yra ne finansavimo trūkumas, bet pinigų paskirstymas.
Sergančių vaikų tėvai pagalbos provincijoje nesulaukia
Konferencijoje dalyvavęs medicinos mokslų daktaras, profesorius, gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras teigė, kad vaikų psichikos sveikata yra labai aktualus klausimas, deja, į viešumą jis iškyla dažniausiai tuomet, kai įvyksta kokia nors tragedija.
„Vaikų sveikata yra tokia, kokios nusipelnė visuomenė, kuri retai ieško kaltų ir linkusi pritarti represinės priemonėms. Plačiąja prasme vaikų psichikos sveikata Lietuvoje yra gera, bet tai nereiškia, kad ji negalėtų būti dar geresnė“, – kalbėjo D. Pūras.
Specialisto teigimu, Lietuvoje nėra puikiai veikiančios sistemos, kuri pagelbėtų autizmu, valgymo sutrikimais, užsitęsusia depresija ar šizofrenija sergantiems vaikams. „Tėvai apsuka ratą ir suvokia, kad pagalbos nesulaukė Čia ne tie atvejai, kai gali padėti Vilniaus ar Kauno specialistai. Žmogus turi būti gydomas ten, kur jis gyvena, bet tokios infrastruktūros mes neturime. Šių paslaugų plėtra buvo sustabdyta 1996 metais, vos tik jai prasidėjus...“
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė Vita Šulskytė akcentavo, kad ketvirtadalyje vaikų globos namų nėra psichologų, o ir priežasčių, kodėl šių specialistų trūksta, esama gausybės – nėra tam lėšų, trūksta specialistų ir pan.
