Nemažas neblaivių žmonių, patenkančių į ligonines ne dėl sveikatos problemų, skaičius trukdo medikams dirbti, yra našta gydymo įstaigų biudžetui. Medikai ir politikai vis dažniau prabyla, kad reikia vėl steigti blaivyklas, kurios pasirūpintų girtais žmonėmis.
Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu dar praėjusių metų gruodžio 4 d. sudaryta darbo grupė neblaivių asmenų išblaivinimo problemoms spręsti konkrečių siūlymų, kaip tai geriau padaryti, kol kas nėra pateikusi.
Dar nesuformuluota šiuo klausimu ir Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuomonė. Surengusi keletą posėdžių komisija nusprendė perduoti šią problemą nagrinėti ir Seimo Socialinių reikalų komitetui. Tad kol nėra prieš keliolika metų veikusių blaivyklų, ir toliau ligoninės priverstos aptarnauti neblaivius asmenis, kuriems teikiamos ne sveikatos priežiūros, o socialinės paslaugos (nakvynė, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, asmens higienos paslaugos).
Štai Kauno miesto 2-oji ligoninė 2008 metais ne sveikatos priežiūros paslaugas teikė 548 neblaiviems asmenims, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė 2009 m. tokių paslaugų suteikė 407 neblaiviems asmenims.
Rekordininke šiuo atžvilgiu išlieka Kauno apskrities ligoninė. Anot jos direktoriaus Stasio Gendvilio, tik 5-7 proc. į ligoninę pristatytų greitosios medicinos pagalbos ar savarankiškai prisistačiusių iš gatvės neblaivių bei asocialių pacientų prireikia sveikatos priežiūros paslaugų. Visiems kitiems tokiems asmenims teikiamos ne sveikatos priežiūros paslaugos.
"Jau, atrodo, pavasaris, atšilo orai, ir mūsų "kontingentas" turėjo praretėti, bet net kovui baigiantis kartais po 15 tokių piliečių per parą turime priimamajame priglausti", - Eltai sakė dr. S. Gendvilis.
Vien per tris praėjusių metų rudens mėnesius ligoninėje neblaivių, asocialių asmenų apsilankė 330, žiemą jų buvo kur kas daugiau. Per 2007 buvo atvežta ar patys kreipėsi 1291, 2008 m. - 1391 asmuo.
Kauno miesto savivaldybė nuo pat 2000 ne kartą yra nagrinėjusi šią problemą, Eltai patvirtino Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus, tačiau savarankiškai jos neišsprendė.
"Savivaldybei žinoma, kad už papildomą darbo krūvį teikiant paslaugas neblaiviems, neapdraustiems asmenims, ligoninių medikai atlyginimo negauna. Niekas ligoninėms tokiais atvejais nekompensuoja ir materialinių sąnaudų. Tačiau blaivyklos Kaunas neturi. Jų, beje, nėra ir 59 iš 60 Lietuvos savivaldybių. Steigti prievartinio išblaivinimo įstaigas savivaldybėms neleidžia teisės aktai, nors pernelyg paplitęs girtavimas visoje Lietuvoje kelia problemų ne tik sveikatos priežiūros įstaigoms. Todėl, manyčiau, būtų naudingiau sprendimo ieškoti aukštesniu lygmeniu", - įsitikinęs departamento vadovas.
"Tai - iš tikrųjų labai didelė problema, - pripažįsta Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė. - Vieną vakarą Kauno apskrities ligoninės priimamajame iš šalies stebėjau medikų darbą. Pasibaisėjau, su kokiu "kontingentu" jiems tenka susidurti. Mačiau, kaip vienas girtas benamis pilietis triukšmavo, plūdosi ir trankėsi, reikalaudamas sau gydytojų dėmesio. O šie tuo tarpu stengėsi kuo skubiau suteikti pagalbą insulto ištiktam žmogui. Manau, nedovanotina tikrų ligonių atžvilgiu toliau toleruoti tokią padėtį. Reikia steigti blaivyklas ir baigta", - teigė V. V. Margevičienė, pati, beje, iki darbo Seime dirbusi vienoje iš Kauno ligoninių.
Seimo narės nuomone, pastaruoju metu daug problemų kelia ne tik girti asocialūs piliečiai. Pastebima, kad vis dažniau į ligoninių priimamuosius prieglobsčio, užuovėjos ieškodami, o gal genami vilties gauti "dozę" kokių nors medikamentų užsuka narkomanai. Tarp jų būna ir triukšmingų, kurie bando, anot medikų, patys ligoninėse ieškoti to, ko jiems "mirtinai reikia" ir tuoj pat.
"Bandysime padėti sveikatos priežiūros įstaigoms ieškoti išeities. Greitoji medicinos pagalba tikrai neturėtų vežti girtų į ligonines. Gal reikia privatininkus pasitelkti, o už jų suteiktas asocialiems piliečiams išblaivinimo paslaugas apmokėti iš valstybės biudžeto? Kaip ten bebūtų, tinkamiausio sprendimo būtina ieškoti nedelsiant ir Seimui, ir kai kurioms ministerijoms, ir savivaldybėms", - įsitikinusi Seimo narė V. V. Margevičienė.
