„Bienvenida a Tijuana, bienvenida mi amor“ („Sveiki atvykę į Tichuaną. Sveika atvykusi, mano meile“), – dainuoja Manu Chao. „Tienes que vivirla!“ Atitaria Tichuanos turizmo tinklalapis. Tačiau vargu ar patiems meksikiečiams Tichuana asocijuojasi su gyvybe. Šis Meksikos miestas šiaurinėje Žemosios Kalifornijos valstijoje jau tapo mirties ir narkotikų simboliu – vien per pastaruosius metus čia nužudyta daugiau nei 5400 žmonių.
Tik apie pusantro kilometro nuo Tichuanos oro uosto yra vieta, kurią vietos pareigūnai vadina „pasaulio kraštu“. Ir ji neturi nieko bendra su H. Murakami knygomis. Čia laidojami gaujų karuose žuvę žmonės. Dažniausiai – Meksikos ir JAV piliečiai.
Neseniai buvo sulaikyta ir savotiška Tichuanos bei visos Meksikos nusikaltėlių žvaigždė - Santiago Meza, kuris prisipažino siera „ištirpinęs“ 300 žmonių kūnus. Pastaraisiais mėnesiais spaudoje mirga pranešimai, jog Tichuana kenčia nuo „smurto protrūkio“, tačiau vargu, ar kada jis buvo pasibaigęs. Galbūt vienintelė „naujovė“ – gaujos pradėjo šaudyti į beginklius žmones. 2007-aisiais bene pirmą kartą buvo nusižengta taisyklei neliesti priešininkų šeimų narių. Nužudytas miegantis policininkas, jo žmona ir dukrelė. Dabar gatvėse šaudo į tuos, kurie ne laiku pasimaišė akiratyje ir visai niekuo dėti. Tiesiog tam, kad pademonstruotų, kas čia šeimininkas. „El Pais“ žurnalistų, bevaikštinėjančių miesto gatvėmis, buvo mandagiai paprašyta pasišalinti. Paklaustas, kodėl, tvirtas vyriškis paprasčiausiai atsakė: „Nes čia mano teritorija, o jūs man nepatinkate“. Visureigiui lėtai slenkant pro šalį, žurnalistams nekilo klausimų, ar verta likti gatvėje.
Likusiųjų gali laukti nelinksmas likimas: liepsnojantys ir išniekinti kūnai Tichuanos gatvėse nieko nestebina.
Gaujos kontroliuoja didelę dalį Meksikos teritorijos. Ypač – šiaurines šalies valstijas, iš kur kasmet į JAV plūsta nelegalūs emigrantai, kontrabanda ir, žinoma, narkotikai. Kol kas vyriausybės kovos su nusikaltėliais didesnės naudos nedavė – 90 proc. jų turimų ginklų yra nauji, jie turi ryšių su policijos ir valdžios pareigūnais. 2007-aisiais policijos vadu tapęs Jesus Alberto Capella Ibarra pripažino, jog bent 13 proc. visų Tichuanos policininkų dirba gaujoms: pardavinėja narkotikus, saugo mafiozus ir t. t.
Šalies prezidentas Felipe Calderonas nusprendė imtis radikalesnių priemonių – regione valdžią perėmė 25 000 armijos pareigūnų, policininkai buvo nuginkluoti ir masiškai apklausiami.
Apklausos davė rezultatų – sulaikyti kai kurie kartelio šulai, tačiau tai privedė prie beveik sukarintos situacijos, kuomet gaujos pabandė „persidalyti“ atsiradusias įtakos sferas. Dabar kalbama apie naujo kartelio iškilimą.
Arellano Felixo kartelis
Tichuanos teritoriją valdo Felixo Arellano šeimos kartelis. Jo ištakos siekia dar 1985-uosius, kai pirmasis narkobaronas Miguelis Angelis Felixas Gallardo (Krikštatėvis) užmezgė ryšius su Kolumbijos narkotikų gamintojais ir uzurpavo Tichuanos koridorių. Vėliau jis buvo suimtas, o jo kartelis skilo į du, kurių vienam vadovavo Ramonas Arellano Felixas. Jis buvo nužudytas susišaudymo su policija metu 2002-aisiais. Kartelio veiklą tęsė septyni jo sūnūs bei dvi dukterys. 2008 m. vienas jų, tuometinis kartelio vadovas, Eduardo Arellano Felixas buvo sulaikytas, ir buvo tikimasi, jog tai susilpnins organizaciją. Tačiau dabar spėjama, vadžias į savo rankas perėmė jo sesuo bei du jaunesni šeimos nariai.
Kartelis kovoja ne tik su policija, bet ir su kitais narkomafijos klanais – Sinaloa ir Juarezo karteliais.
Jie ne tik organizuoti – karteliai turi savo gerai parengtus kovotojus. 2008-aisiais vykę susišaudymai labiau priminė karo veiksmus nei policijos susirėmimus su nusikaltėliais. Liepsnojantys namai, automatų tratėjimas ir bėgantys žmonės – pasak kai kurių liudininkų, „Tichuana labiau priminė Bagdadą“.
Silpna valstybė – klanų valstybė
Narkotikų kontrabanda, situacija Tichuanoje ar visoje Žemosios Kalifornijos valstijoje yra tik platesnės problemos dalis. Meksikos vyriausybė neturi nei didelio autoriteto, nei kontrolės savo teritorijoje. Tuo tarpu visai šalia iš vienos pusės – Lotynų Amerika, gaminanti ir parduodanti narkotines medžiagas, iš kitos – viena didžiausių narkotikų rinkų. Remiantis JAV duomenimis, kasmet per sieną pergabenama narkotikų už maždaug 14 mln. JAV dolerių.
Tarp Meksikos ir JAV kyla ir kai ką Rytų europiečiams priminti turinti siena. Tačiau šį sykį siena bandoma ne sulaikyti išvykstančius, bet apsisaugoti nuo atvykstančių – milijonai nelegalių imigrantų aukoja viską už naują pradžią.
Tačiau, kaip ir visos sienos, ji vargu ar išsprendžia pagrindines problemas. Pirmiausia, kai pasiekti JAV tampa sunkiau, vis labiau lobsta nelegalų pervežimu užsiimančios grupuotės.
Be to, kai tapo sudėtingiau parduoti narkotikus JAV, visą Žemąją Kaliforniją užplūdo savos gamybos narkotikai.
2008-aisiais Tichuanoje buvo apie 200 000 narkomanų – tai didžiausias skaičius šalyje. Vis daugėja 8-13 metų vaikų vartojančių ar/ir pardavinėjančių narkotikus. Dėl prastėjančios kriminogeninės situacijos mieste beveik nebeliko turistų, praeiviai beveik gaudomi ir įtikinėjami užeiti į užkandines ir kavines. Iš ko gyvena daugelis gyventojų? Skurstantieji papildo narkotikų prekeivių ir gaujų – karių gretas.
Ar yra išeitis? Akivaizdu, jog karinė jėga nepadeda. JAV saugumo priemonės tik mobilizuoja gaujas ir savotiškai „suspaudžia“ jas vienoje teritorijoje. Tikriausiai problemos sprendimas net ne pačioje Tichuanoje. Kol šalies vyriausybė, kad ir kokia ji bebūtų (bloga, gera, korumpuota, išmintinga ir t. t.), nesugeba įtvirtinti savo įstatymų visoje šalies teritorijoje, kol klesti skurdas, kol įstatymai nieko nereiškia – sudaromos sąlygos klestėti neoficialiems klanams, drįstantiems mesti iššūkį net kariuomenės pareigūnams.
Tad kol kas ramybė „negresia“. Kuo ilgiau vienoje teritorijoje užsibūna karinės pajėgos, tuo labiau tikėtina, kad kariškius papirks priešininkas. Jau pranešta apie mėginimus papirkti pareigūnus, jie raginami pereiti į kartelių pusę. Kiek iš jų tai jau padarė? Kas bus tuomet, jei ir taip ginkluotų klanų „kariuomenes“ papildys apmokyti valstybės pareigūnai?
Lietuvoje su šiurpu prisimenami „tulpinių“ ar „Vilniaus brigados“ laikai, kai gaujos aiškindavosi santykius šūviais. Teismo procesai baigiasi, kapavietės, nors gal ir ne visos, surastos.
Kažkur ten, toli, tebeaidi šūviai, nors oficialaus karo ir nebėra.
„Bienvenida a Tijuana. Tequila, sexo y marijuana“ („Sveiki atvykę į Tichuaną. Tekila, seksas ir marihuana“), - dainuoja Manu Chao. Ką gi, marihuanos yra, tik neaišku, ar tai priežastis apsilankyti.
