Sveikatos priežiūros reforma, per ketverius metus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo išsiurbusi beveik 204 mln. litų, nepasiekė tikslų. Tai nustatė Valstybės kontrolės auditoriai. Per ketverius metus dėl reformos pacientams geriau nepasidarė, nes paslaugos, užuot artėjusios, nutolo nuo žmonių.
Mažosios ligoninės dėl sistemos klaidų ir neūkiškumo nustumtos į skolų klampynę. Nebeliko pinigų net personalo atlyginimams, medikai jau žada streikuoti.
Valstybės kontrolės auditoriai vertino stacionarių sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų 2006–2009 metais, rezultatus ir labai jais nusivylė. Auditas parodė, kad net 204 milijonus kainavusi sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų pertvarka vis dar nepasiekė tikslų. Tikrintojai mano, kad yra rezervų taupiau naudoti sveikatos sistemai skiriamas lėšas.
Planavo aklai
Auditoriai kritiškai vertina reformos vykdytojų siekį sutrumpinti gulėjimo ligoninėje trukmę iki 8 dienų, mažinti stacionaro paslaugas, keičiant jas į dienos chirurgijos centrus. Kontrolieriai mano, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamai planuojamos.
Reformatoriai neįvertino, kokių paslaugų ir kiek šalies gyventojams reikės. Kokios gydymo įstaigos tas paslaugas teiks, kad sveikatos priežiūros lėšos būtų iš tikrųjų taupomos, o ne švaistomos, iki šiol neįvertinta.
Valstybės kontrolieriai dar 2002 metais Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė nustatyti minimalius gydymo įstaigų išdėstymo ir struktūros reikalavimus, tačiau rekomendacijos per aštuonerius metus neįgyvendintos.
Įrangą pirko ir pamiršo
Auditoriams krito į akis, kad per ketverius praėjusius metus gydymo įstaigos už 1,1 milijardą litų pirko brangios medicinos įrangos ir ėmė taikyti pažangesnes diagnostikos bei gydymo technologijas. Pažanga – puiku, tačiau blogai, kad nėra garantuotas investicinių projektų tęstinumas. Neaišku, pagal kokius kriterijus tie investiciniai projektai atrenkami.
Valstybės kontrolieriai pasigenda ilgalaikės valstybės investicijų politikos. Kai valdymas ir priežiūra prasti, rajonuose investuojama neatsižvelgus į paslaugų poreikius.
Auditoriai ragina Sveikatos apsaugos ministeriją kuo greičiau inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad valstybės investicijos būtų susietos su sveikatos priežiūros įstaigų darbo rezultatais.
Mažosios ligoninės marinamos
Ignalinos rajono meras valstietis liaudininkas Bronis Ropė susirūpinęs, kad restruktūrizuota Ignalinos ligoninė vis labiau klimpsta į skolas. Jeigu rajono savivaldybė nebūtų sudariusi sąlygų pasiskolinti iš bankų apyvartos lėšų, personalui nebūtų iš ko mokėti atlyginimų. Tik todėl, kad ligoninė pasiskolino, mokamos algos už rugpjūčio mėnesį.
„Ligoninė yra marinama, būtina kuo greičiau priimti sprendimus. Arba skirti rajonų ligoninėms biudžetinį finansavimą, arba padidinti paslaugų įkainius, kad mažesnės rajonų ligoninės galėtų išgyventi, nebūtų laukiama, kol jos pačios numirs", – sako Ignalinos rajono meras.
Valstiečiai liaudininkai nerems koalicijos
B.Ropė tvirtina, kad valstiečiai liaudininkai Seime balsuodami neberems valdančiosios koalicijos, jei 15 proc. nebus padidintas finansavimas rajonų ligoninėms. Įkainiai 5 proc. pakelti visoms – ir turtingoms, ir vargstančioms. Meras piktinasi, kad tretinio lygio paslaugas teikiančios ligoninės klesti, jose dirbantys gydytojai gauna po 20–30 tūkstančių litų algos, sugeba darbuotis 3–4 etatais keliose gydymo įstaigose. Rajonuose gydytojų trūksta, į juos niekas nenori važiuoti.
Sveikatos priežiūros sistema centralizuota, Sveikatos apsaugos ministerija jos neįstengia suvaldyti, įsitikinęs Ignalinos rajono meras. Neūkiškumas ir valdymas iš centro nuskurdino mažąsias rajonų ligonines, paslaugas nutolino nuo žmonių, apgailestauja B.Ropė.
Rajono meras kritikuoja reformos vykdytojų užmačią pasiekti, kad žmogus ligoninėje galėtų gulėti tik 8 dienas. Nejaugi nepasveikusį pacientą teks išvaryti? Rajonų ligoninėse uždarinėjami chirurgijos skyriai, tačiau dienos chirurgijos centrams pinigų negailima.
„Tegul atiduoda mums tuos 10 milijonų, kuriuos ligonių kasos išleidžia Ignalinos rajone, susitvarkysime ir jokių skolų nebus. Bet pinigai nuklysta nežinia kur. Pacientai pradeda procedūras, o gydytojai jas baigti pasiūlo privačiai. Iki 1997 metų Ignalinoje buvo viena sveikatos priežiūros įstaiga. Buvo viena registratūra, vienas vadovas. Dabar turime 3 poliklinikas. Viena savivaldybės pirminio lygio, antra antrinio, o trečioji privati. Trys direktoriai, 6 buhalteriai ir visos tos įstaigos per teismus reikalauja iš ligonių kasų pinigų", – netaupumu stebisi rajono vadovas.
Ignalinoje, pasak B.Ropės, chirurgai šiokiadieniais gali apiplauti, susiūti žaizdas, o jei kokia nelaimė atsitinka savaitgaliais, tenka ligonį vežti į Vilniaus ar Švenčionių ligonines. Koks čia taupumas, jei Ignalinos ligoninėje apendikso operacija kainavo 3 kartus pigiau, negu dabar atliekama Vilniuje, tretinio lygio ligoninėse, stebisi meras.
Ignalinos ligoninė renovuojama ir iš išorės, ir iš vidaus, renovacijai lėšų surandama, tačiau paslaugos naikinamos.
Kupiškėnai streikuos
Kupiškio rajono ligoninė savo personalui atlyginimus moka tik už liepą, nors jau rugsėjo vidurys. Darbuotojai rengiasi streikuoti.
Ligoninės direktorius Povilas Rimkus teigia, kad tokioje sunkioje finansinėje padėtyje ligoninė atsidūrė dėl sumažintų paslaugų ir jų įkainių. Ligoninei neleidžiama teikti sudėtingesnių reanimacijos paslaugų, nuo 2006 m. uždarytas chirurgijos skyrius. Negana to, paslaugų įkainis sumažintas nuo 0,89 iki 0,81 balo. Dėl to ligoninė neteko milijono litų.
Brangsta šildymas, elektra ir kitos paslaugos, o galimybė užsidirbti apribota. Dėl to ligoninės skolos jau pasiekė 700 tūkstančių litų, nebeužtenka lėšų atlyginimams.
„Sistema yra ydinga", – teigia ligoninės vadovas. Jeigu ligoninė reikalinga, valstybė turi prisidėti prie jos išlaikymo, apmokėti bent pastato išlaikymo išlaidas, kurios dabar siekia pusę milijono. Tuomet tai, ką uždirbame, galėtume skirti ligoniams gydyti", – teigia P.Rimkus. Jis mato vieną išeitį – sveikatos politiką peržiūrėti iš esmės.
Gesins gaisrus
Seimo Sveikatos reikalų komitetas imasi veiksmų raminti suirzusius rajonų gydytojus. Rugsėjo 29 dieną Kupiškio ir Ignalinos ligoninėse rengiamas išvažiuojamasis komiteto posėdis. Jame dalyvauti pakviesti Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, sveikatos priežiūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, savivaldybių vadovai. Bus tariamasi, kaip garantuoti mažų rajoninių ligoninių finansinį stabilumą.
Institucijų daug, tačiau ar tai nebus dar viena parodomoji akcija? Gyvenimas rodo, kad tik posėdžiaujant reikalai negerėja.
Antanas MATULAS – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas:
Po restruktūrizavimo mažose ligoninėse kilusios problemos man žinomos, jas jau aptarėme su rajonų ligoninių vyriausiaisiais gydytojais. Išvažiuojamajame posėdyje pasiūlysime keisti mažų terapinio bei slaugos ir palaikomojo gydymo profilio ligoninių finansavimo modelį. Svarstysime, kaip užtikrinti mažų ligoninių finansinį stabilumą, gerinti paslaugų prieinamumą. Apmaudu, kad ligoninėse trūksta lėšų net personalo atlyginimams ir kad kupiškėnai prabilo apie streikus. Panaši padėtis Ignalinoje, Molėtuose, Pakruojyje. Ieškosime sprendimų.
Genė SILICKIENĖ
