Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, sakydama, kad draudimas šaldyti embrionus ir jų skaičiaus ribojimas neatitinka šiuolaikinių gydymo metodų. Įstatymas grįžta atgal į Seimą.
„Aš manau, kad per šitą laikotarpį, kai Seime buo priimtas įstatymas iki kol buvo vetuotas prezidentės, visuomenėje buvo diskutuojama smarkiai šia tema, pasisakė žymiausi universitetų profesoriai, mokslininkai, pacientų organizacijos. Aš labai tikiuosi, kad Seimo nariai atsižvelgs į motyvus, kurie buvo išsakyti. (...) Priimami įstatymai turi tarnauti pacientų interesams, o ne kažkokioms atskiroms grupėms“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.
Klausiamas, ką atsakytų į oponentų kritiką, kad pasisakydamas už liberalųjį įstatymo variantą jis pats pasidavė medikų įtakai, J.Požela pabrėžė, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus geriausia pasikliauti specialistų vertinimu.
„Tai yra geriausi šalies profesoriai, tiek Kauno klinikos, tiek Santariškių klinikos oficialiai dalyvavo svarstant įstatymo projektą, protokoluose tai pažymėta, ir jie išsakė universitetų oficialias pozicijas. Mano kaip ministro uždavinys – atsižvelgti į tų žmonių, kurie geriausiai išmano šitą sritį, pozicijas ir jų žinias, o ne kažkokias spėliones ir stereotipus. Aš manau, kad tokie įstatymai turi būti rašomi tų žmonių, kurie geriausiai išmano“, – sakė ministras.
Seimas praėjusią savaitę baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Pagal patvirtintą reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo procedūros bus galimos tik nevaisingoms poroms.
Į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą kreipėsi grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijų, tačiau sulaukta ir kitos pusės prašymų - kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų prašė prezidentę įstatymą pasirašyti.
Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyko ne vienerius metus. Kovojo du skirtingi požiūriai – vieni politikai pasisakė už Bažnyčios remiamą konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragino tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
