Tai numatoma antradienį Seimui pateiktame įstatymų projektų pakete. Jam 47 Seimo nariai pritarė po pateikimo, penki buvo prieš, 33 balsuodami susilaikė. Toliau projektus svarstys parlamento komitetai.
„Būtų suplanuotas būtinas paslaugoms teikti įstaigų tinklas, atsižvelgiant į tai, kokias paslaugas tos įstaigos gali suteikti ir kokia apimtimi“, – pristatydamas projektą sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Anot projekto, valstybės ir savivaldybių viešųjų bei biudžetinių įstaigų tinklą nustato sveikatos apsaugos ministras. Jis taip pat apibrėš, kokias paslaugas turi teikti kiekviena tinklui priskirta įstaiga.
„Konstitucija įpareigoja mus teikti tam tikras paslaugas, teikti būtinąją sveikatos priežiūrą, tam mums reikia tinklo, kur garantuotai galime užtikrinti ir finansavimą, ir to tinklo išlaikymą“, – aiškino ministras.
Anksčiau jis yra minėjęs, jog sveikatos įstaigų tinklą būtina optimizuoti, tačiau ministerija neturi pakankamai įrankių tai padaryti. Mažosios rajonų ligoninės priklauso savivaldybėms, o šios neretai atsisako mažinti lovų skaičių, retai atliekamas paslaugas.
Socialdemokratas Juozas Olekas minėtą pasiūlymą pavadino šliaužiančia centralizacija ir teigė, kad jis atima teisę iš savivaldybių spręsti, kokių gydymo paslaugų joms reikia.
Projekte taip pat numatyta, kad teritorinės ligonių kasos sudarys sutartis su ministro suformuoto tinklo gydymo įstaigomis dėl paslaugų apmokėjimo. Tinklui nepriklausančios medicinos įstaigos pinigų iš ligonių kasų galės tikėtis tik tokiu atveju, jeigu jos teiks paslaugas, kurių neteikia tinklui priklausančios valstybės įstaigos.
„Valstybė organizuotų įstaigų tinklą, ten užtikrintų paslaugų teikimą. Iš kitų įstaigų, nediskriminuojant nei privačių, nei viešųjų įstaigų, paslaugos būtų perkamos papildomai tokiu atveju, jeigu tas valstybinių įstaigų tinklas negebėtų užtikrinti tinkamo paslaugų apimčių“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras.
Dar viena siūloma naujovė – naujo kolegialaus valdymo organo – valdybos – įteisinimas. A. Verygos teigimu, ji būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens gydymo įstaigoms.
Pasak jo, taip pat norima įvesti įstaigų vadovams penkerių metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.
Taip pat siūloma nustatyti, kad viešo konkurso būdu į pareigas skiriami įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui.
Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pateikti projektai sudarytų galimybę sustabdyti vadovui mėnesio algos kintamosios dalies mokėjimą, kai jam pateikti įtarimai dėl nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Be kita ko, siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, jos turėtų teikti siūlymus ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.
Siūloma, kad šios naujovės įsigaliotų 2019 metų sausio 1 dieną, o pereinamas laikotarpis būtų taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Pasikeitusi sutarčių su teritorinės ligonių kasomis sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 metais.
