Dažno sportuoti atėjusio vaiko laikysena ydinga, dažnam akivaizdūs raumenų tonuso sutrikimai, plokščiapėdystė, stuburo iškrypimai, galūnių deformacijos. Toks vaikas, pradėjęs treniruotis, gali greitai patirti traumą.
Sporto mokyklos „Klevas“, kurioje treniruojasi regbininkai ir žolės riedulininkai, sportininkams sudaryta galimybė treniruočių metu naudotis pasaulyje reabilitacijos ir sporto medicinos praktikoje naudojamas nestabilias platformas. Tikimasi, jog šia naujove susidomės ir kitų sporto mokyklų treneriai.
Nestabilios platformos – ne tik po traumų
Praėjo laikas, kai buvo vykdoma būsimųjų sportininkų atranka. Susirenka, būdavo, mergaičių, norinčių žaisti žolės riedulį būrys, ir treneriai išsirinkdavo sportiškiausias, atletiškiausias, vikriausias. Tada buvo garbė pasakyti, kad esi sportininkas, kad lankai treniruotes. Šiandien, pasak sporto gydytojos Laimos Šiaudinienės, priimami visi, pareiškę norą sportuoti. O iš tų, kurie sportuoja, dažniausiai tik pasišaipoma: „Ką čia lieji prakaitą veltui?..“
Todėl šiandien į treniruotes priimamas kiekvienas vaikas ir džiaugiamasi kiekvienu atėjusiu. Sporto gydytoja pastebi, jog dažnas jų turi rimtų sveikatos problemų ir prieš tai, kol galės įtemptai treniruotis, būtinas fizinis pasirengimas. Mankštos ant nestabilių platformų – puikus žingsnis vikrumo, koordinacijos lavinimo link.
Dvi nestabilias platformas sporto mokykla „Klevas“ jau buvo įsigijusi ir seniau. Sporto gydytoja Laima Šiaudinienė skirdavo mankštas ant nestabilių platformų sportininkams, patyrusiems traumas.
Pusiausvyros platformos padeda greičiau įveikti traumą, nes, pasak gydytojos, treniruočių ant pusiausvyros platformų metu lengviau treniruojami raumenys, greičiau stiprėja laikysena, tai ir traumos pasekmes įveikti lengviau.
Gydytoja L. Šiaudinienė ėmė daugiau domėtis pusiausvyros platformomis ir sužinojo, kad jų taikymo galimybės daug platesnės.
Nuspręsta dalyvauti Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo konkurse, kuriam pateiktas projektas. Medikė džiaugiasi Bendruomenės sveikatos tarybos supratimu – programai įgyvendinti skirti 2 tūkstančiai litų. Nuspręsta įsigyti 10 pusiausvyros platformų, kurioms pirkti reikėjo 3,3 tūkstančio litų. Trūkstamų lėšų skyrė sporto įstaiga, ieškota ir rėmėjų pagalbos.
Rūpesčiai, pasak gydytojos, atsipirks labai greitai, nes ant nestabilių pusiausvyros platformų besitreniruojantys vaikai daug greičiau sutvirtėja ir daug rečiau patiria traumas.
Tikslas – skatinti norą judėti
Medikai jau seniai kalba apie tai, kad mažėja vaikų, kuriems gydytojas gali parašyti išvadą „sveikas“. Sporto gydytoja L. Šiaudinienė pastebi, jog net ir tie vaikai, kurie nusprendžia sportuoti, retai yra visiškai sveiki, neturintys jokių sveikatos problemų. „Apie 70 procentų pradedančių sportuoti paauglių nustatoma įvairių judamojo atramos aparato susirgimų“, – sako medikė. Tai ir ydinga laikysena, raumenų tonuso sutrikimai, plokščiapėdystė, stuburo iškrypimai, galūnių deformacijos. Vos treniruotis pradėję tokie vaikai, pastebi medikė, patiria traumas. Tačiau dar blogiau, kai dėl netaisyklingų judesių vystosi mikrotraumatizacija, kam kitas vaikas ir dėmesio nekreipia, tačiau nuolat kenčia skausmą, žalojamas organizmas.
„Pagrindinis mūsų rūpestis – skatinti vaikus norėti judėti ir kad šis pomėgis taptų įpročiu visam gyvenimui“, – kalba gydytoja.
Sporto gydytojai L. Šiaudinienei svarbiausia, kad judėjimas ir sportas nepakenktų vaikui, kad jis nepatirtų traumų ir treniruotės būtų malonumas, įdomus užsiėmimas. Taip yra tada, kai bet koks judesys yra atliekamas ne bet kaip, bet koordinuotai, teisingai juda viso kūno raumenys.
Taigi bet koks judesys – tai koordinuota viso kūno raumenų veikla, o propriocepcija – sugebėjimas įvertinti kūno dalių padėtį erdvėje. Tam, anot medikės, reikalingas glaudus ryšys tarp centrinės nervų sistemos, raumenų ir sausgyslių fascijų – jungiamojo audinio plėvės. Tada, kai vaikas nemoka įvertinti kūno dalių padėties erdvėje, ir įvyksta traumos bei mikrotraumos. O sveikatos sutrikimai, įvykę paauglystėje, lemia ir tolesnę žmogaus sveikatą.
Nestabilios platformos, ant kurių atliekami pratimai – puiki galimybė lavinti koordinaciją ir propriocepciją. L. Šiaudinienė parengė metodinę medžiagą, kurią taiko „Klevo“ sporto mokyklos treneriai, kineziterapeutė, ir pastebi, jog daug greičiau lavinama ne tik koodinacija, bet ir lankstumas, vikrumas, tipiniai, pasirinktai sporto šakai reikalingi judesiai.
Vaikai nenori judėti
Tyrimais įrodyta, jog Lietuvoje vidutiniškai tik kas antras 11–15 metų berniukas ir tik kas penkta tokio amžiaus mergaitė yra pakankamai fiziškai aktyvi. Ir šie rodikliai, deja, mažėja. Juolab, kad ir galimybių sportuoti mažiau. Kaime gyvenantys paaugliai, lyginant su mieste gyvenančiais jų bendraamžiais, turi beveik 1,3 karto, o neturtingesnių šeimų vaikai, palyginti su labiau turtingų šeimų vaikais, – daugiau nei 1,5 karto mažesnę galimybę sportuoti ir mankštintis.
Sporto mokyklos „Klevas“ direktoriaus pavaduotoja Irina Dildienė, pati ilgus metus aktyviai sportavusi, pastebi, jog dažnas ketvirtokas, atėjęs į treniruotes, yra visiškai fiziškai nelavintas vaikas. Tenka stebėtis, ką tokiu atveju veikia kūno kultūros mokytojai, kokias užduotis per kūno kultūros pamokas vykdo vaikai, jei jų koordinacija ir vikrumas visai nelavinti, nors mokymo programose reikalaujama ugdyti fizinį aktyvumą.
Fizinio aktyvumo reikšmė, pasak L. Šiaudinienės, yra didžiulė. Kai vaikas nepakankamai juda, padidėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, net ir vaikystėje gali atsirasti depresijos požymių. Vaikams, kurie fiziškai mažai aktyvūs, nukenčia visos organizmo sistemos: silpsta atramos–judamasis aparatas, blogėja sąnarių aprūpinimas maisto medžiagomis, dėl to gali formuotis raumenų atrofija, netaisyklinga laikysena. Taip pat atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, sutrinka medžiagų apykaita, silpsta imunitetas, mažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Galima pastebėti, kaip blogėja vaikų pažintinė funkcija, sumažėja dėmesio koncentracija, atsiranda nuotaikų kaita, padidėja dirglumas, sutrinka miegas.
Tyrimų duomenimis, apie 40 proc. mokinių beveik kiekvieną dieną dažniau nei kartą per savaitę arba beveik kiekvieną savaitę jaučia irzlumą, blogą nuotaiką. Apie trečdalis jų jaučia nervinę įtampą, liūdesį, prislėgtumą, galvos skausmus bei galvos svaigimą, kas šeštą paauglį vargina miego sutrikimai bei nugaros skausmas.
„Man svarbiausia, kad vaikas norėtų judėti“, – sako L. Šiaudinienė, pastebėjusi, kad į treniruotes su pusiausvyros platformomis vaikai renkasi noriai, nes čia jiems įdomu, kitaip, nei įprastose treniruotėse.
Artėja šaltasis metų sezonas, prasidės lietūs ir pūgos, ir treniruotės ant pusiausvyros platformų, pasak žolės riedulio trenerės Angelės Bučmienės, gelbės treniruotes, nes uždaroje patalpoje treniruotės nėra tokios įdomios kaip aikštelėje. Be to, naujos treniruotės skatina tobulėti ir pačius trenerius.
Kineziterapeutė Roberta Jarušaitė perduoda treneriams treniruočių programas, kurias įvairių sporto šakų atstovams parengė drauge su sporto gydytoja Laima Šiaudiniene. Ir ne tik – parengtos ir mokymo programos įvairių šakų treneriams, kurie, tikimasi, susidomės treniruotėmis, ir, anot specialisčių, pastebės, kad sportininkai, padirbėję ant nestabilių platformų, daug rečiau patiria čiurnos, raiščių, nugaros, pėdų traumų. O jei ir patiria, reabilitacija daug efektyvesnė ir greitesnė.
Judita AUKŠČIONYTĖ
