Du mažyliai: vienas baltutis, o jo brolis ar sesuo – juodas kaip angliukas. Šveicarijos vakariniame Serviono mieste esančio zoologijos sodo darbuotojai dar neišsiaiškino vėžliukų lyties. Mažyliai taps tokie pat dideli kaip ir jų tėvai.
„Mus labai nustebino vėžliuko spalva. Ji gali būti tokia vos išsiritus, bet praėjus porai dienų mes jau supratome, kad jis bus albinosas“, – sako vėžlių prižiūrėtojas Thomas Morel.
Albinosas vėžliukas iš kiaušinio išsirito gegužės 1 d., prieš tai du su puse mėnesio praleidęs inkubatoriuje. O juodasis mažulis išsirito dar po kelių dienų.
„Išsiaiškinome, kad pas vėžlius albinizmo atvejų būna 1 iš 100 tūkst. Taigi mums tikrai pasisekė tai išvysti“, – kalba T. Morel.
Beje, vos išsiritę šie mažyliai tesvėrė po 50 g. O užaugę Galapagų milžiniškieji vėžliai sveria ir 250, ir 300, ir kartais 400 kg.
„Tropikariume turime tris Galapagų vėžlius. Vieną patiną ir dvi pateles, kurios jau gali poruotis. Jiems maždaug 30 metų. Poravimas būna sėkmingas tik 2–3 proc. atvejų, nes ši rūšis labai didelė, poravimasis sudėtingas ir jie poruojasi retai. Labai džiaugiamės, kad mūsų patinas aktyvus ir jam pavyko. Jie gyvens maždaug 200 metų“, – pasakoja T. Morel.
Taigi Šveicarijos zoologijos sodo vėžliai dar visai jaunuoliai. Balto ir juodo vėžliukų mama nugyvenusi 30 metų, tai yra maždaug šeštadalį gyvenimo, tesveria 100 kg. O ją apvaisinęs patinas 180 kg.
